As­mens duo­me­nys – kaip van­duo

Gi­mi­mo da­ta, gy­ve­na­mo­ji vie­ta, šei­mi­nė pa­dė­tis, pa­ja­mos per mė­ne­sį, iš­lai­dos – ko­dėl taip leng­vai pa­tei­kia­me sa­vo as­mens duo­me­nis bet kam, kas tik jų pa­pra­šo? Ar siek­da­mi as­me­ni­nės nau­dos – no­rė­da­mi įsi­gy­ti nuo­lai­dų kor­te­lę, už­pil­dy­da­mi an­ke­tą da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je – ne­pa­ti­ria­me dar dau­giau rū­pes­čių ir iš­lai­dų?

Pre­zen­ta­ci­jos – ir ga­li­mų klien­tų paieš­kos

Ne pa­slap­tis, kad įvai­rios fir­mos ga­ly­bę in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mus klien­tus su­si­ren­ka „at­si­tik­ti­nai“ – pra­šy­da­mos pa­teik­ti as­mens duo­me­nis už­pil­dant tam tik­ras an­ke­tas, ku­po­nus da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­se. Juk nė­ra nie­ko pa­pras­čiau, nei iš­da­ly­ti šim­tus nuo­lai­dų kor­te­lių ir vė­liau ste­bė­ti, ko­kios pre­kės pa­klau­sios tam tik­ro­se var­to­to­jų gru­pė­se ir pan. Net­gi jun­ta­mas tam tik­ras pri­myg­ti­nis pre­ky­bos cent­rų siū­ly­mas nau­do­tis nuo­lai­dų kor­te­le, nes tik pa­tei­kus ją ga­li­ma įsi­gy­ti tam tik­rų pre­kių pi­giau.

Ži­no­ma, in­for­ma­ci­ja ga­li bū­ti su­rink­ta ir ge­ro­kai pa­pras­čiau. Daž­nai po įvai­rių „siurb­lio pre­zen­ta­ci­jų“ ar pri­sta­čius ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą pra­šo­ma pa­teik­ti pen­kių ar net pen­kio­li­kos ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių ad­re­sus ar­ba te­le­fo­no nu­me­rius, nes gal­būt ir jiems to­kia pre­zen­ta­ci­ja bū­tų ak­tua­li (ge­riau­sias bū­das at­ker­šy­ti ta­ve ap­ga­vu­siam ar sko­los ne­grą­ži­nu­siam drau­gui – įtrauk­ti jį į šį „ge­riau­sių bi­čiu­lių“ są­ra­šą...).

Pa­si­gi­li­nus į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mą ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad pre­zen­ta­ci­jų or­ga­ni­za­to­riams teik­ti ge­riau­sių drau­gų ar gi­mi­nai­čių kon­tak­ti­nius duo­me­nis ga­li­ma tik ta­da, kai jie su­tin­ka. To­kiais at­ve­jais rei­kė­tų su­si­siek­ti su as­me­niu ir pa­si­klaus­ti, ar jis ne­prieš­ta­rau­ja, kad bū­tų pa­teik­ti ati­tin­ka­mi jo duo­me­nys, rei­kė­tų nu­ro­dy­ti įmo­nės ir jos at­sto­vo rek­vi­zi­tus bei tiks­lą, ku­riuo duo­me­nis no­ri­ma teik­ti.

O ką da­ry­ti tiems, ku­rie ne­be­ga­li at­si­gin­ti įvai­rių pa­siū­ly­mų te­le­fo­nu, kai dėl rek­la­mi­nių lei­di­nių į pa­što dė­žu­tę ne­be­tel­pa pe­rio­di­nė spau­da ar kai gau­na­mi įvai­rias pa­slau­gas siū­lan­čių įmo­nių laiš­kai, ad­re­suo­ti bū­tent tau?

Pri­si­mi­nė po pu­sant­rų me­tų

Į „Šiau­liai plius“ re­dak­ci­ją atė­jęs pa­gy­ve­nęs šiau­lie­tis, ne­ši­nas jam ad­re­suo­tu laiš­ku, pa­ro­dė įmo­nės „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ pa­siū­ly­mą. „Ga­vęs laiš­ką iš kre­di­tus tei­kian­čios bend­ro­vės net iš­si­gan­dau – gal­vo­jau, kad kas nors pa­si­nau­do­jo ma­no as­mens duo­me­ni­mis ir paė­mė kre­di­tą, o man da­bar teks ke­le­rius me­tus mo­kė­ti“, – pa­sa­ko­ja šiau­lie­tis.

Iš UAB „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ gau­ta­me laiš­ke ra­šo­ma, kad vy­ras prieš pu­sant­rų me­tų do­mė­jo­si šios bend­ro­vės pa­slau­go­mis bei ga­li­my­be gau­ti var­to­ji­mo kre­di­tą, bu­vo at­lik­tas jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mas, bet įmo­nės pa­slau­go­mis ne­bu­vo pa­si­nau­do­ta.

„Į ši­tą fir­mą nie­ka­da ne­si­krei­piau ir jo­kio sa­vo mo­ku­mo įver­ti­ni­mo neat­li­kau. Kaž­ka­da krei­piau­si į „Swed­ban­ką“, kad man su­teik­tų var­to­ji­mo kre­di­tą. Gal iš ten „pa­bė­go“ ko­kia nors ma­no as­me­ni­nė in­for­ma­ci­ja?“ – svars­tė šiau­lie­tis.

Ar šie as­me­ni­niai duo­me­nys ne­pa­ten­ka į ki­tas įmo­nes, jei­gu yra at­lie­ka­mas klien­to mo­ku­mo įver­ti­ni­mas? Juk šiais lai­kais iš­lik­ti kon­ku­ren­ci­nė­je rin­ko­je su­dė­tin­ga, įmo­nės iš kai­lio ne­ria­si, kad tik pri­si­vi­lio­tų klien­tą.

Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius, „Swed­bank“ ko­mu­ni­ka­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vas spau­dai, ka­te­go­riš­kai at­me­ta ban­kui mes­tus įta­ri­mus: „Ban­kas tai­ko aukš­čiau­sius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus ir spren­di­mus klien­tų duo­me­nų ap­sau­gai. „Swed­bank“ at­me­ta kal­ti­ni­mus duo­me­nų nu­te­ki­ni­mu tre­čio­sioms ša­lims, nes tai nie­kaip ne­si­de­ri­na su at­sa­kin­gos ir są­ži­nin­gos ban­ki­nin­kys­tės prin­ci­pais.“

Dia­na Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė, „Ge­ne­ral Fi­nan­cing“ rek­la­mos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­vė, at­sklei­dė, kad ši bend­ro­vė prieš me­tus at­si­sa­kė pre­ki­nio ženk­lo „Kre­di­tas 123“, tad ga­li bū­ti, kad žmo­gus tie­siog ne­su­sie­jo, jog laiš­ką ga­vo iš tos pa­čios bend­ro­vės: „Ga­li bū­ti, kad šiau­lie­tis at­li­ko mo­ku­mo įver­ti­ni­mą ne mū­sų bend­ro­vės sky­riu­je, o par­tne­rių pre­ky­bos vie­to­je, pa­vyz­džiui, „To­po cent­ro“ par­duo­tu­vė­je, Lie­tu­vos pa­šte ar­ba bet ku­rio­je ki­to­je įmo­nė­je, ku­ri yra mū­sų par­tne­rė ir par­duo­da pre­kes ar­ba pa­slau­gas iš­si­mo­kė­ti­nai.“

Ne­be­rei­kia – su­nai­kink

Įdo­mu, ko­dėl klien­tas pri­si­min­tas net po pu­sant­rų me­tų. As­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­mo 4 straips­nis, reg­la­men­tuo­jan­tis to­kių duo­me­nų sau­go­ji­mą ir su­nai­ki­ni­mą, nu­ma­to, kad šie duo­me­nys sau­go­mi ne il­giau, ne­gu to rei­ka­lau­ja duo­me­nų tvar­ky­mo tiks­lai. Kai as­mens duo­me­nys ne­be­rei­ka­lin­gi šiais tiks­lais, jie tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, iš­sky­rus tuos, ku­rie nu­sta­ty­tais įsta­ty­mais tu­ri bū­ti per­duo­ti vals­ty­bės ar­chy­vams.

Įs­ta­ty­mo 22 straips­ny­je nu­ma­ty­ta, jog ban­kai ir ki­tos kre­di­to įstai­gos bei fi­nan­sų įmo­nės už­tik­ri­na, kad gau­ti duo­me­nys ne­bū­tų sau­go­mi il­giau ne­gu 12 mė­ne­sių, jei­gu bu­vo priim­tas spren­di­mas at­si­sa­ky­ti su­teik­ti pa­slau­gą. Jei pa­slau­go­mis vis dėl­to bu­vo pa­si­nau­do­ta – ta­da ne il­giau ne­gu 10 me­tų nuo šių įsi­pa­rei­go­ji­mų įvyk­dy­mo die­nos.

„Ge­ne­ral Fi­nan­cing“, ma­tyt, nė­ra ge­rai iš­stu­di­ja­vu­si šio įsta­ty­mo. Anot įmo­nės at­sto­vės, pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti pa­pras­tai – rek­la­mi­nių pra­ne­ši­mų vi­sa­da ga­li­ma at­si­sa­ky­ti, te­rei­kia kreip­tis į juos siun­čian­čią bend­ro­vę. Ta­čiau ko­dėl tu­rim varg­ti at­si­sa­ki­nė­da­mi to, ko neuž­si­sa­kėm?

Tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra – šiukš­lės pa­što dė­žu­tė­je

O gal vis dėl­to į re­dak­ci­ją be­si­krei­pu­siam šiau­lie­čiui šlu­buo­ja at­min­tis? Gal jis, pa­si­ra­šy­da­mas su­ti­ki­mą at­lik­ti jo mo­ku­mo įver­ti­ni­mą, pa­si­ra­šė ir ką nors dau­giau?

As­mens mo­ku­mo įver­ti­ni­mas at­lie­ka­mas tik ga­vus raš­tiš­ką su­ti­ki­mą tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. As­muo ga­li nu­ro­dy­ti, ar jis su­tin­ka, kad jo duo­me­nys bū­tų tvar­ko­mi ir rin­ko­da­ros tiks­lais. „Į re­dak­ci­ją krei­pę­sis as­muo bu­vo da­vęs su­ti­ki­mą jo as­mens duo­me­nis tvar­ky­ti rin­ko­da­ros tiks­lais, ki­tu at­ve­ju laiš­ko jam ne­bū­tu­me siun­tę“, – tei­gia D. Ge­dei­ky­tė-Ja­ku­tie­nė. Gal ir da­vė, gal ir ne. Juk po pu­sant­rų me­tų tik­rai dau­ge­lis neat­si­mins, kur ko­kią var­ne­lę pa­dė­jo ir ar

išvis bu­vo kaž­kur tik­ri­nę­sis sa­vo mo­ku­mą bei ką nors pil­dęs.

Kas gi ta ste­buk­lin­ga tie­sio­gi­nė rin­ko­da­ra, ku­rios tiks­lais nau­do­ja­mi mū­sų as­me­ni­niai duo­me­nys, kai pra­šo­me iš­duo­ti ele­men­ta­rią mais­to pre­kių par­duo­tu­vės nuo­lai­dų kor­te­lę?

Pa­gal tą pa­tį įsta­ty­mą to­kia rin­ko­da­ra yra veik­la, skir­ta pa­štu, te­le­fo­nu ar­ba ki­to­kiu tie­sio­gi­niu bū­du siū­ly­ti as­me­nims pre­kes ar pa­slau­gas ir tei­rau­tis jų nuo­mo­nės dėl siū­lo­mų pre­kių ar pa­slau­gų.

Žiū­rėk, ką pa­si­ra­šai

Ka­dan­gi vals­ty­bi­nė duo­me­nų ins­pek­ci­ja daž­niau­siai gau­na skun­dų dėl tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros, tai kiek­vie­nas var­to­to­jas tu­rė­tų ži­no­ti, kad prieš duo­da­mas su­ti­ki­mą dėl sa­vo as­mens duo­me­nų tvar­ky­mo tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais tu­rė­tų ap­si­spręs­ti, ar jis ap­skri­tai no­ri pa­teik­ti sa­vo as­mens duo­me­nis. Bet juk daž­nai gal­vo­ja­ma, kad jei ne­su­tik­si, tai ir ne­gau­si, šiuo at­ve­ju – pa­slau­gos.

Jei var­to­to­jas vis dėl­to su­ti­ko, ver­tė­tų jam pa­gal­vo­ti, kiek duo­me­nų apie sa­ve jis no­ri at­skleis­ti, ko­kiu bū­du jis no­ri gau­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros pa­siū­ly­mus (el. pa­štu, pa­štu, te­le­fo­nu ir pan.). Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų iš­siaiš­kin­ti jam rū­pi­mus klau­si­mus (pvz., ko­kiais tiks­lais bus tvar­ko­mi duo­me­nys, ko­kius as­mens duo­me­nis pa­teik­ti yra pri­va­lo­ma, kam jie bus tei­kia­mi) dar prieš su­tik­da­mas.

Anot Ali­nos Se­mio­no­vai­tės, Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­gi­jų sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tės, pa­si­tai­ko ne­ma­žai at­ve­jų, kai klien­tai pa­mirš­ta, kad bu­vo da­vę su­ti­ki­mą tvar­ky­ti sa­vo as­mens duo­me­nis tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais, ir krei­pia­si į ins­pek­ci­ją skųs­da­mi įstai­gas ar įmo­nes, ku­rios nau­do­ja­si jų duo­me­ni­mis.

Duo­me­nų pa­tei­kė­jas tu­rė­tų ati­džiai per­skai­ty­ti vi­są in­for­ma­ci­ją prieš pa­teik­da­mas sa­vo as­mens duo­me­nis. Su­tik­da­mas da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, lo­ja­lu­mo pro­gra­mo­je, jis tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti, ar jo už­pil­do­mo­se for­mo­se nė­ra įra­šy­ta są­ly­gų, nu­ma­tan­čių, kad jo pa­teik­ti duo­me­nys bus pa­nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Daž­nai to, kas pa­ra­šy­ta be­veik neįs­kai­to­mu šrif­tu, ar­ba jei pa­pil­do­mų są­ly­gų – iš­ti­sa „pa­klo­dė“, sku­bė­da­mas klien­tas net ne­pas­kai­to.

As­mens ko­das – per­tek­li­nė in­for­ma­ci­ja

Ar ga­li įmo­nė pra­šy­ti as­mens ko­do, iš­duo­da­ma nuo­lai­dų kor­te­lę ar teik­da­ma ko­kią nors ki­tą pa­slau­gą? Juk pa­kak­tų gi­mi­mo da­tos, nors ir ji ne­bū­ti­na, tar­kim, per­kant ba­tus ar le­pi­nan­tis so­lia­riu­mo ma­lo­nu­mais.

Įs­ta­ty­mas nu­ro­do, kad drau­džia­ma as­mens ko­dus skelb­ti vie­šai, drau­džia­ma juos rink­ti ir nau­do­ti tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais. Lie­tu­vos Vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas yra kons­ta­ta­vęs, kad tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lu tvar­ko­mas fi­zi­nio as­mens ko­das yra per­tek­li­nis duo­muo.

Duo­me­nys pa­tvo­riuo­se

Vals­ty­bi­nė duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja vis gau­na pra­ne­ši­mų dėl ne­su­nai­kin­tų do­ku­men­tų, iš­mė­ty­tų gat­vė­se ar pa­ke­lė­se, kar­tu su šiukš­lė­mis iš­mes­tų ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų ko­pi­jų su as­mens duo­me­ni­mis, pri­va­tiems as­me­nims ir ins­ti­tu­ci­joms ad­re­suo­tais laiš­kais, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, pvz., laiš­ko siun­tė­jo ir ga­vė­jo ad­re­sas, duo­me­nys apie as­mens at­lik­tus mo­kė­ji­mus, ku­riuo­se ma­ty­ti są­skai­tų nu­me­riai ir pan. Do­ku­men­tuo­se pa­si­tai­ko ir kon­fi­den­cia­lios in­for­ma­ci­jos, pvz., iš svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų gau­tos pa­žy­mos bei ki­ti duo­me­nys, ku­rie ga­li bū­ti pa­nau­do­ti be duo­me­nų su­bjek­to ži­nios ir ga­li pa­žeis­ti jo in­te­re­sus.

Ins­pek­ci­ja nuo­lat pri­me­na, kad la­bai svar­bu tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ne­be­rei­ka­lin­gais do­ku­men­tais, raš­tais ir jo­kiu bū­du to­kių ne­rei­ka­lin­gų do­ku­men­tų, ku­riuo­se yra as­mens duo­me­nų, neiš­mes­ti su šiukš­lė­mis, prieš tai jų ne­su­nai­ki­nus.

Dar­buo­to­jas taip pat tu­ri tei­sę į pri­va­tu­mą

Kan­di­da­tų į tam tik­rą dar­bo vie­tą as­mens duo­me­nų sau­go­ji­mas – ki­ta ak­tua­li pro­ble­ma. Vi­si ga­li­mų dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nys, praė­jus mė­ne­siui po pra­ne­ši­mo pre­ten­den­tui, kad jis ne­bus įdar­bin­tas, tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti ar­ba grą­žin­ti. Tei­sės sau­go­ti šiuos duo­me­nis taip pat nė­ra, nes ne­pa­si­ra­šy­ta dar­bo su­tar­tis. Mė­ne­sį sau­go­ti duo­me­nis nu­ma­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­sas, ku­ria­me nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas teis­me gin­čy­ti at­si­sa­ky­mą priim­ti į dar­bą.

Po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų as­mens duo­me­nis ga­li­ma tvar­ky­ti ir vė­liau, ka­dan­gi ga­li at­si­tik­ti taip, kad tas pa­ts darb­da­vys po kiek lai­ko vėl siū­lys ki­tą ar­ba to­kį pat dar­bą, to­dėl duo­me­nų ba­zė­je tu­ri­mi po­ten­cia­lių dar­buo­to­jų duo­me­nys su­ma­žin­tų įdar­bi­ni­mo iš­lai­das, su­teik­tų ga­li­my­bę grei­čiau ras­ti tin­ka­mą dar­buo­to­ją. Są­ly­ga – tu­ri bū­ti gau­tas neį­dar­bin­tų as­me­nų raš­tiš­kas su­ti­ki­mas. Dar­bo ieš­kan­tys žmo­nės tu­rė­tų bū­ti in­for­muo­ti, kad darb­da­vys ren­gia­si pa­siū­ly­ti jiems dar­bą atei­ty­je, to­dėl pra­šo lei­di­mo ir to­liau tvar­ky­ti as­mens duo­me­nis. Jei žmo­gus ne­su­tin­ka, jo duo­me­nys tu­ri bū­ti su­nai­kin­ti, ne­svar­bu ko­kio pa­vi­da­lo yra – po­pie­ri­niai, elekt­ro­ni­niai ar ki­to­kie.

Mes – nu­pirk­ti

Jūs nė neį­si­vaiz­duo­ja­te, kas ga­lė­tų pa­teik­ti dau­giau­sia duo­me­nų apie jus. Ogi vi­sa­ži­nis „Goog­le“! Pa­ban­dy­ki­te paieš­kos lau­ke­ly­je įra­šy­ti sa­vo var­dą bei pa­var­dę ir bū­si­te ma­lo­niai (ar­ba ne) nu­ste­bin­ti, kiek daug in­for­ma­ci­jos apie jus yra in­ter­ne­te. Aiš­ku, jei­gu jū­sų nė­ra įvai­riuo­se (pa­pras­tai ke­liuo­se iš­kart) so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, rin­ki­mų kan­di­da­tų są­ra­šuo­se, nors šiais lai­kais ko tik juo­se nė­ra ar ne­bu­vo, jei ne­da­ly­vau­ja­te in­ter­ne­to kon­fe­ren­ci­jo­se ar dar kur nors, in­for­ma­ci­jos apie jus bus mi­ni­ma­liai.

Daž­niau­siai pa­tys esa­me kal­ti dėl to, kad mū­sų įpras­ti­nio pa­što dė­žu­tės neuž­si­da­ro nuo sa­vo tu­ri­nio,  elekt­ro­ni­nės per­pil­dy­tos bru­ka­lo, o te­le­fo­nai ne­ty­la nuo pa­slau­gų tei­kė­jų pa­siū­ly­mų. Juk ne­praei­na­me neuž­pil­dę lo­te­ri­jos an­ke­tų, kad tik lai­mė­tu­me vi­su­rei­gį ar pa­gu­lė­tu­me Tur­ki­jos pa­plū­di­my. Ir vi­sur pa­tei­kia­me sa­vo, sa­vo ar­ti­mų­jų ir drau­gų as­mens duo­me­nis. Tai ko­dėl ieš­ko­me kal­tų?

Po­vi­las LUN­GĖ