Kas dabar vyksta Vyriausybėje? Ar Šimonytė pavargo, ar nesusitvarko su vaikų darželiu?
Nieko čia nevyksta. Aš suprantu, kad žurnalistams norisi šiek tiek sukurti intrigą. Neabejoju, kad ši koalicija neišvengiamai baigs savo dienas dirbdami kartu. Kita vertus, jei labai norės daužyti ne tik langus, o ir baldus mėtyti pro juos, tai Laisvės partija, ko gero, gali išeiti iš koalicijos ir [kadenciją] baigti mažumos Vyriausybėje.
Bet tai nėra didelė problema. Jie tikrai niekur neis, nes, ateinant rinkimams, jiems reikalingi administraciniai resursai. Šioje vietoje yra toks: žiūrėkite, mes dabar mušamės tik todėl, kad parodytumėme, jog kovojame už tai, ko mums nepavyko ir tikrai nepavyks padaryti. Viskas. Tokia demonstratyvi kova.
Dabar vyksta kalbos dėl kitų metų biudžeto. Girdima, kad vyksta net šioks toks šantažas dėl pinigų ir naujų mokesčių patvirtinimo. Kaip žiūrėti į tokius dalykus?
Čia įprasta. Taip vyksta kiekvienais metais prieš biudžeto patvirtinimą. Dar nebuvo taip, kad biudžeto nebūtų patvirtinę.
Šioje vietoje tas pasistumdymas yra daugiau priešrinkiminis, nes liko metai iki rinkimų, tas pasirodymas yra niekas kitas, kaip tik savęs sureikšminimas.
Aš manau, kad Laisvės partija jaučia tą pavojų, kad jie gali nepatekti. Todėl dabar jie norės save pozicionuoti kaip įmanoma ryškiau. Visa kita yra susiję tik su šios partijos identiteto ieškojimu, bet tai neturi nieko bendra su valstybės valdymu. Čia yra problema.
Kaip atrodo Nausėdos kritika Šimonytei? Kaip atrodo jų santykiai?
Laisvės partijos spurdėjimas, kaip į krantą išmestos žuvies, lygiai taip pat nepamirškime, kad artėja ne tik Seimo, bet ir prezidento rinkimai. Čia niekas kitas, tik dar kartelį kaip prezidento išėjimas į areną ir pasakymas: mieli rinkėjai, norėjau daryti kaip geriau, norėjau sukurti gerovės valstybę, bet tie prakeikti konservatoriai su prakeikta Šimonyte neleidžia man to padaryti.
Daugiau nieko nevyksta. Jis [Nausėda] pats yra ekonomistas – jis supranta, kas yra mokesčiai, kaip sudaromas valstybės biudžetas, kaip dėliojamos išlaidos ir t. t. Dirbti banko patarėju yra vienas dalykas, o dirbti prezidentu yra visai kas kita.
Bet įsivaizduokite, kad mūsų valstybė yra didžiulis laukas, kurį reikia arti ir jį aria Vyriausybė. Prezidentas pagalvoja, kad kartas nuo karto reikia į tą arimą akmenuką įmesti ir žiūrėti, kaip Vyriausybė iš to išsisuks. Čia ne valstybinis požiūris ir man to labai gaila. Mes nusipelnėme ir turime tokią valdžią, kokios esame verti.
Kaip žiūrite į Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio konfliktą?
Kartais personažai, kuriuos mes kuriame ir parodijuojame per „Aukstinius svogūnus“, jie netgi viršija mūsų lūkesčius ir svajones. Kartais atrodo, kad nesugalvotume tokio dalyko.
Du vyrai vienas kitą pasiunčia viešoje erdvėje per jų patarėją. Pats principas, kad vietoj to, kad tokius nesutarimus išspręstų vyriškai prisėdę prie stalo ir neišeidami į viešumą, jie nusprendė, kad, ko gero, viešai jiems tai yra smagiau daryti.
Taip neturėtų būtų, deja, bet taip yra. Kitas dalykas – tai labai reikšminga mums, Lietuvoje, viduje. Visiems kitiems užsienyje žvelgiant tai yra tokia smėlio dėžė, kad net juokinga. Jie nekreipia dėmesio į tai. <...> Čia yra rinkimų žaidimai.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
