Septynių Seimo narių, iš kurių trys aną savaitę savo noru atsisakė mandatų, veiklą jau vertino Seimas, Generalinei prokuratūrai nedavęs leidimo Vytenį Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dvi Seimo komisijos vertins ir toliau - Seimo Etikos ir procedūrų bei Vyriausioji tarnybinės etikos. Netrūksta ir teisėsaugos institucijų - Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) - prieštaringiausių vertinimų.
Žurnalas “Ekstra” pateikia pokalbį su liberalcentristų lyderiu, Vilniaus meru Artūru Zuoku.
Skelbiamose korupcijos schemose kaip vienas pagrindinių kuorų esate įvardijamas ir jūs. Jose taikoma ne tik į vadinamąsias tradicines partijas, bet ir kur kas aukščiau - į prezidentą V. Adamkų.
Tokie tikslai galimi, ypač jei prisimintume pastarųjų metų įvykius. Tai, kas vyksta dabar, jau skaitėme kaip galimą scenarijų plane “Laumžirgis” (“Strekoza”). Diskredituojamos ne tik partijos (nesakau, kad jos nenusipelno kritikos už kai kuriuos savo darbus), bet ir bandoma mesti šešėlį ant pagrindinio valstybės autoriteto - V. Adamkaus. Tai daroma ir dabar, taip buvo elgiamasi ir per rinkimų kampaniją. Specialiosios tarnybos bandė pasirinkti sau palankesnį prezidentą. Akivaizdu, kad STT ir šiai institucijai įtaką darančioms interesų grupėms K. Prunskienė buvo artimesnė.
O aš tose schemose atsidūriau todėl, kad turiu aiškią poziciją, nebijau pasakyti ir apginti savo nuomonės, nesu palankus toms politinėms jėgoms ir interesų grupėms, kurios turi akivaizdžių sąsajų su Rusija. Nors aktyvioje politikoje esu tik porą metų, tačiau esu aktyvus politinio proceso dalyvis. Vien Vilniuje esame įvykdę daugybę projektų, kurie kertasi su daugelio interesų grupių ketinimais. Pažiūrėkime į Šilumos tinklų situaciją - tai yra vienintelė Vakarų investicija į energetikos sektorių Lietuvoje. Man teko labai stipriai priešintis toms interesų grupėms, kurios ir šiandien veikia. Telieka priminti kalakutų skandalą. Tuo metu ieškojau pagalbos mūsų spec. tarnybose, tačiau, pagal svarbą valstybėje būdamas ar ne ketvirtas asmuo, nesulaukiau jokios paramos nė iš vienos mūsų institucijos. Jau nuo tada man visiškai nesuprantamas STT vaidmuo.
Tačiau tam tikros paramos iš specialiųjų tarnybų gavote, kai sužinojote apie galimą ar tariamą suėmimą ir gana kontroversiškai traukėtės į Lenkiją?
Kaip politikas tikrai pasitikiu Valstybės saugumo departamentu (VSD), dažnai konsultuojuosi su jo pareigūnais ir bandau išsiaiškinti, kas dedasi šiame pasaulyje. Yra pareigūnų, su kuriais įmanoma bendrauti ir toje pačioje STT, nors mano bendravimo su šia tarnyba patirtis ir yra gana liūdna. Vien ko verta mero rinkimų istorija, kai likus kelioms valandoms iki balsavimo mano patarėja buvo demonstratyviai išvesdinta į apklausą. O ir išgarsėjęs V. Drėma nuolat buvo gąsdinamas spec. tarnybų galia: tuoj bus suimtas, pasodintas, jei tik balsuos už Zuoką. Nesinori gyventi šalyje, kurioje vyrauja Rytų spec. tarnybų tradicijos.
Kokia padėtis byloje, kurioje jums inkriminuojamas psichologinės prievartos naudojimas per Vilniaus mero rinkimų batalijas?
Pastarasis procesinis veiksmas, kurį su manimi atliko STT, vyko bene vasario mėnesį. Byla baigta tirti gegužę, tačiau kažkam yra naudinga ją laikyti stalčiuje ir laukti Seimo rinkimų bei vėl daryti įtaką politiniams įvykiams. Beje, pats prokuroras G. Jasaitis pripažįsta, kad man keliamas įtarimas yra tiesiog eksperimentinis, tokių dalykų Lietuvos teisėje dar nėra buvę. Kad ir kas nutiktų, stengsiuosi iki galo išsiaiškinti, kas buvo šių provokacijų iniciatoriai, kokiais motyvais veikta ir kokių tikslų siekta. Šioje byloje, kaip ir Seimo narių korupcijos istorijoje, nėra siekiama pateikti teisinio vertinimo. Paprasčiausiai renkama medžiaga, kuri vėliau naudojama rinkimų kampanijoms, o tai mes jau seniau girdėjome iš R. Pakso, J. Borisovo lūpų.
Prof. A. Sakalas atvirai prabilo apie partijų juodąsias kasas, apie rėmėjų paršelius gegužinėms šneka premjeras A. Brazauskas. Nenutyla kalbos ir apie Vilniaus mero imamus procentus už palankius verslo grupėms sprendimus. Beje, naujajame jūsų kabinete jau nematyti videokameros, kuri buvo senuosiuose savivaldybės rūmuose?
Taip, kameros nebeliko (juokiasi). O kalbos apie procentus mane labai žeidžia, nes žmogui tikriausiai nėra nieko skaudžiau už kaltinimus nesąžiningumu. Juolab kai viskas yra atvirkščiai. Mano tikslas buvo priimti visus reikiamus sprendimus, kad būtų kuo mažiau galimybių paveikti bet kokį procesą. Mūsų interneto puslapiuose yra visa informacija apie bet kokį konkursą - jo dalyvius, kainas ir pan. Įvedėme visuomeninę kontrolę, tad politikams ar savivaldybės administracijai labai sunku priimti kokius nors slaptus sprendimus. Turime specialią elektroninio pašto liniją, kuria galima pranešti apie korupcijos atvejus sostinės savivaldybėje. Per pastaruosius dvejus metus gavau tik tris pranešimus. Beje, kai apie vieną šių atvejų pranešiau policijai, vėliau tą istoriją STT bandė panaudoti prieš mane patį.
Mieste nebūtų įmanomi tokie pasikeitimai, kurie vyksta dabar, jei galvoje būtų tik minėti procentai. Be abejo, kad partijas remia verslas ir ne visi procesai vyksta skaidriai, bet juk nesame idealioje visuomenėje. Šiandien, kalbėdami apie galimą skaidrumą, esame atsidūrę paradoksalioje padėtyje - nuo to skaidrumo tolstame, atveriame kelius toms politinėms jėgoms, kurios finansuojamos nežinia iš kur ir nežinia kokių struktūrų.
Dabartinis skandalas turi ir pozityvią pusę: esame stipriai sukrėsti ir turime unikalią galimybę siekti staigių politinių sprendimų, kurie visuomenei parodytų, kad tradicinės partijos siekia visiško skaidrumo.
Rašyta, kad R. Paksas, A. Janukonis ir A. Zuokas yra buvę draugai, tačiau juos išskyrė skirtingi verslo interesai.
Tai mitas, gandas ar tiesiog nesąmonė, nes žodis “draugai” yra labai privati sąvoka. Niekada nesijaučiau esąs R. Pakso draugas ir atvirkščiai. Buvome vienos partijos nariai, buvau pavaduotojas, net santykiai vienu metu, kol artimiau nesusipažinome, buvo neblogi. Tas pat ir su A. Janukoniu. Keista būtų, jei Vilniaus šilumos tinklų valdybos narys neateitų pas merą darbo reikalais. Kitas dalykas, kad aktyvi A. Janukonio veikla vyksta politiškai jautrioje sferoje - komunaliniame ūkyje, energetikoje. Aistros dėl Šilumos ūkio įstatymo, A. Janukonio įtakos jį priiminėjant gerokai perdėtos. Esu įsitikinęs, kad šis įstatymas toks ir turi būti, nes jis nustato aiškias visų - valdžios, verslo ir vartotojų - veikimo ribas.
Ar nesutarimai su E. Gentvilu dėl tamstos pasitraukimo į Lenkiją stengiantis išvengti akistatos su STT galutinai nesuskaldys liberalcentristų?
Partija yra visuomeninė organizacija, o ne UAB, kurioje santykiai grindžiami aiškiu vadovavimu, subordinacijos principais. Man tie pareiškimai buvo labai skaudūs, nes asmeniškai dėjau labai daug pastangų, kad E. Gentvilas grįžtų į aktyviąją politiką ir gautų net ekonomiškai patrauklų Europos Parlamento (EP) deputato postą. Po karštų diskusijų ir E. Gentvilas suprato, kad pasikarščiavo ne laiku ir ne vietoje, o ir aš supratau, kad padariau ne viską, kad buvusį partijos vadovą paversčiau savo sąjungininku. Taigi tolesniems santykiams šis nesusipratimas neturės kokios nors įtakos, ypač po to, kai E. Gentvilas mano pastangomis gavo frakcijos vicepirmininko postą.
Tik jūsų pastangomis EP įsipilietino ir populistinės Darbo partijos atstovai. Tikriausiai jau nebetoli tas laikas, kai eisite į koalicijas su šia partija?
Tai labai spekuliatyvus pasakymas, nes jie įsipilietino ne mano pastangomis. Aš buvau prieš buvimą vienoje frakcijoje, tačiau sakiau, kad nebūsiu prieš ir netrankysiu durimis, jei dauguma manys kitaip. Manau, kad neturime Lietuvoje egzistuojančios vidinės politinės konkurencijos perkelti į EP, nes tuo ten jau esame pagarsėję.
O kalbant apie V. Uspaskichą, pasakyčiau, kad reikia išmokti dirbti su kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis. Tačiau jei Darbo partija įgytų dar didesnę galią ir svarbą Lietuvoje, tai politinis nestabilumas, kuris vargina žmones, kenkia valstybės autoritetui, verslui, tęstųsi ir toliau. Jei V. Uspaskichas ir gautų nemenką mandatų skaičių bei pradėtų formuoti valdančiąją daugumą, tai - esu absoliučiai įsitikinęs - ji ilgiau nei metus neprasilaikytų. Apie bendrą darbą būtų galima kalbėti tik su viena sąlyga - jei jų frakcija bus mažesnė nei mūsų, nes dirbti “po Uspaskichu” jauniems politikams, kurie galvoja apie tolesnį politinį veikimą, yra savižudybė.
Kas keltų nestabilumą jau aišku, o kas padėtų padėtį stabilizuoti?
Šiandien parlamentinėms partijoms būtina pripažinti esamas politinės sistemos bėdas ir spragas, nes tokie kaltinimai, kurie buvo svarstomi Seime, galioja ir Antikorupcijos komisijos pirmininkei N. Steiblienei, ir Seimo pirmininkui A. Paulauskui, ir daugeliui kitų. Turime pagaliau apsispręsti dėl biudžetinio partijų finansavimo, tik tada galėsime pradėti atvirą dialogą su visuomene ir galbūt sugebėsime atkurti pasitikėjimą partijomis.
Valdas Kvedaras, Rimantas Varnauskas
“Ekstra”
