REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Specialiosios tarnybos pastebi, kad vis dažniau sulaukia iškvietimų patekti į butus ir išsiaiškinti, kas nutiko seniai matytiems gyventojams. Deja, dažnai jie randami jau nebegyvi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai ir bendruomenės sako, kad senjorų emocinė būklė blogėja, todėl kamavę negalavimai tik stiprėja.

Specialiosios tarnybos pastebi, kad vis dažniau sulaukia iškvietimų patekti į butus ir išsiaiškinti, kas nutiko seniai matytiems gyventojams. Deja, dažnai jie randami jau nebegyvi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai ir bendruomenės sako, kad senjorų emocinė būklė blogėja, todėl kamavę negalavimai tik stiprėja.

REKLAMA

Kauno ugniagesiai leidžiasi nuo stogo bandydami patekti į butą penktajame aukšte, į pagalbą iškviesti net aukštalipiai, jie atveria langą.

Deja, viduje randa jau be gyvybės ženklų garbaus amžiaus moterį. Specialistai sako, kad karantino metu, kai žmonės užsidarę namie, daugėja tokių tragedijų.

„Šiuo metu taip tikrai yra padidėjęs iškvietimų skaičius atidaryti duris ir patekti į gyvenamas patalpas. Ir, ko gero, tai susiję su karantinu, kadangi žmonės vieniši ir gyvenantys vieni laiku nesulaukia pagalbos“, – sako ugniagesys gelbėtojas Mindaugas Belickas.

REKLAMA
REKLAMA

Ypač, jei šie gyvena vieni, neturi artimų giminaičių ar su jais bendrauja retai. O kaimynai ne visada pasidomi, kas vyksta kaimynų bute, tad jų pasigenda tik pajutę nemalonų kvapą laiptinėje. Pavyzdžiui, Panevėžyje nebegyvi senoliai sutuoktiniai aptikti jau irimo stadijoje.

REKLAMA

„Lyginu su praeitais metais, tai išaugęs dvigubai tas skaičius, tiek mes nesam turėję, kiek konstatavom mirčių“, – pasakoja Panevėžio greitosios pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.

Ugniagesiai į butą Kaune patenka autokopėčiomis – apie į skambučius nereaguojantį tėvą pranešė sūnus. Laimė, čia tarnybos spėjo laiku, sunegalavęs vyriškis išvežtas į ligoninę. Tačiau tokių situacijų, kai pavyksta išgelbėti žmogaus gyvybę, pasitaiko vis rečiau.

„Vaizdų būna visokiausių, būna ir neseniai mirę, ir seniai, ir pabuvę, kaip mes vadinam. Būna dar gyvų, spėja dar medikai suteikti pagalbą, bet, deja, tai būna retai, dažniausiai žmonės jau būna mirę“, – teigia M. Belickas.

REKLAMA
REKLAMA

Vien ugniagesių statistika skelbia, kad šiuo metu jie sulaukia kone dvigubai daugiau prašymų padėti policijos pareigūnams dėl įvairių priežasčių patekti į gyventojų butus. Daugėja juose randamų mirusių žmonių.

Sugriežtinus karantiną nuo gruodžio 16 – per pora mėnesių tokių iškvietimų jau buvo 243, būstuose aptiko 38 lavonus, per tą patį laikotarpį prieš metus, kai apie tokį karantiną nieks net pagalvot negalėjo, tokios ugniagesių pagalbos prireikė 162 kartus, nebegyvi rasti 25 žmonės.

„Dažniausia sirgę visokiomis lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, galbūt tai susiję su karantinu ir koronavirusu, ir galbūt tai susiję su karantinu ir konsultacijos buvo apribotos, ir žmonės bijojo kreiptis“, – kalbėjo R. Ramoškaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugiausia tai senjorai, būtent jiems karantiną ištverti labai sunku, itin prastėja emocinė savijauta, dėl nerimo paūmėja ir įvairūs negalavimai, ištinka ir mirtis.

„Emocinė būsena iš tikrųjų sunki, liūdesys, neapibrėžtumas, nerimas, pagyvenusių žmonių grupė susiduria su vienu iš didžiausių iššūkiu – realiai tai didžiausiu“, – sako psichologas Visvaldas Legkauskas.

Tą patvirtina ir senjorus vienijančios bendruomenės. Štai itin aktyvios apie 150 senjorų subūrusios Kauno bendruomenės „Girsta“ veikla per karantiną paralyžiuota. Įprastai daug keliaudavę, rengdavę šventes ar tiesiog pasibūti susitikdavusios moterys dabar sėdi užsidariusios.

REKLAMA

„Su senjorais tragedija didžiausia, sergančių be galo daug, ir pagrindinis dalykas, viskas susiveda į depresiją. Patikėkit, depresuojančių daugiau negu reikia ir užtat tie skausmai didesni nei jie yra iš tikrųjų“, – pasakoja bendruomenės „Girsta“ pirmininkė Zinaida Streikienė.

Tad specialistai siūlo eiti atsargiai pasivaikščioti į lauką, ar bent pastovėti prie laiptinės, ar pro balkoną pasižvalgyti, tai mažina niūrią nuotaiką ir suteikia naujų emocijų

„Tai yra aplinkos pakeitimas, pojūčių pakeitimas, tas šaltis ant veido ir lendantis po drabužiais. Pajudėjimas ir vaizdo prieš akis pasikeitimas – tai jis prisideda prie emocinės būklės gerėjimo“, – teigia V. Legkauskas.

REKLAMA

Ir, žinoma, kuo daugiau bendrauti, gyvai pro langą, ar telefonu. Zinaida Streikienė pasakoja kartais visą dieną praleidžia prie telefono kalbindama nežinios kamuojamomis moterimis. Kaunietė įsitikinus, kad būtina galvoti kaip labiau padėti senjorams.

„Abu telefonai ir abu apkrauti, vienu kalbi, kitas jau skamba. Jei mes neminkštinsim šitos situacijos, tai mums reik galvoti apie papildomus psichiatrijos skyrius“, – kalbėjo Z. Streikienė.

Kaunietė savanoriauja ir „Sidabrinėje linijoje“, čia taip itin padaugėjo senjorų pageidaujančių pokalbių per karantiną.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų