„Duosim valstybę į Strasbūrą, – tvirtino I.Stačiokienė. – Jei savo tiesos neįrodysim, vadinasi, Lietuvoje nėra demokratijos”.
I.Stačiokienės teigimu, Kazokiškių bendruomenė mano, kad sąvartyno projektas yra neskaidrus, o sąvartynus visame pasaulyje valdo mafija. „Mes net žadam kreiptis į STT, – sakė I. Stačiokienė. – Kodėl valdžia kiša pinigus į sąvartyną, kuris neduos jokios naudos, užuot stačiusi atliekų deginimo ar perdirbimo įmonę, kuri būtų ilgaamžė ir neužterštų Lietuvos šiukšlėmis? Valdžia sako, kad sąvartyno statyba – tai viešasis interesas. Koks tas viešasis interesas, jei šiukšlės nuo vieno namo atvežamos prie kito? O kodėl aš turiu priimti jūsų šiukšles prie savo namų ir dar sakyti ačiū? Tokia armija aplinkosaugininkų dirba, o visa Lietuva virsta šiukš-lynu”.
Paklausta, ar ji galvoja, kad kažkas iš šio sąvartyno daro verslą, I.Stačiokienė sakė, kad būtent taip ir yra: „Žinot, kaip būna – po poros metų paskelbiamas privatizavimas, ir visos apskrities savivaldybės kraunasi pinigus”.
Kazokiškiečiams už sutikimą statyti sąvartyną buvo siūlomos kompensacijos, tačiau jas I.Stačiokienė vadina blefu ir žaidimu su žmonėmis. „Vaitukaitis siūlė pinigų, vieni kazokiškiečiai parašė norintys kelių šimtų tūkstančių, kiti milijono. Bet jei Vyriausybės nutarimo tuo klausimu nėra, tai aš galiu parašyti, kad esu Anglijos karalienė, – ironizavo I.Stačiokienė. – Be nutarimo Vaitukaičio siūlomi pinigai yra blefas ir žaidimas su žmonėmis. Tada kyla klausimas, kam meras rinktas – ar žmonėms, ar sąvartynui ginti? Meras Vaitukaitis turėtų atstovauti visuomenės interesams, o jis atstovauja juodajam kapitalui”.
Pasak I.Stačiokienės, niekur nėra taip, kad sąvartynas būtų vos už 500 metrų nuo gyvenvietės. „Kai atstumas tik toks, niekas sklindančios sąvartyno smarvės nesustabdys. Nei Brazauskas, nei Kundrotas, nei kiti, – sakė I.Stačiokienė. – Be to, gyventojų sveikatai kenks ir sąvartyno užteršti gruntiniai vandenys”.
Anot Kazokiškių bendruomenės pirmininkės, bendruomenė tikisi, kad lankęsi Sveikatos reikalų komiteto nariai rekomenduos sustabdyti sąvartyno statybą.
Išvažiuojamajame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Dangutė Mikutienė sakė, kad sausio 25 d. komitetas spręs, kaip vertinti Kazokiškių sąvartyno statybos poveikį gyventojų sveikatai, geriamojo vandens kokybei ir aplinkai aspektais.
„Mokslininkai sutarė, kad nebuvo atlikti tinkami tyrimai, ar sąvartyno plėvelė atlaikys tonas planuojamų ten vežti šiukšlių, – sakė D.Mikutienė. – O tokiu atveju poveikis vandeniui bus katastrofiškas. Niekas mūsų neįtikino, kad Kazokiškės yra tinkama vieta sąvartynui statyti ir apskritai, kad sąvartynas yra tinkamas būdas atliekoms sandėliuoti. Europoje jau niekur nėra įrenginėjami sąvartynai, o kuriamos atliekų perdirbimo įmonės.”
D.Mikutienė sakė, kad sprendimas statyti sąvartyną buvo priimtas jau galiojant Orhuso konvencijai, pagal kurią Kazokiškių bendruomenės dalyvavimas sprendžiant sąvartyno statymo ar nestatymo projektą buvo būtinas.
„Dėl to skundas jau pateiktas Jungtinėms tautoms, o reikėtų jį pateikti ir STT, – įsitikinusi D.Mikutienė. – Bent jau man asmeniškai kyla įtarimų, kad lėšos, skirtos sąvartynui statyti, buvo naudojamos neskaidriai”.
Pasak Lietuvos geologų sąjungos valdybos nario Jono Šimėno, Kazokiškės statyti sąvartynui pasirinktos tiek netinkamai, kad blogiau būtų nebent tuo atveju, jei regioninį sąvartyną būtų nuspręsta statyti Neringoje.
„Iš tikrųjų tai didelė rizika požeminiams vandenims užteršti. Tai gali būti toks taršos židinys, kuris, vaizdžiai tariant, pakenks visam regionui. Ne tik Kazokiškėms, Vieviui ar Elektrėnams, bet sieks iki Kauno ir dar toliau, – sakė geologas J.Šimėnas. – Kadangi Vilniaus kraštas yra aukštumoje, dėl hidrologinio nuolydžio, einančio link jūros, galima kalbėti net apie pavojų Raseiniams, Ariogalai ir taip toliau. Aišku, iškart žalos nepamatysi. Bet kai pamatysi, jau bus vėlu ir nieko nebus galima padaryti”.
Anot J.Šimėno, rengiant Kazokiškių sąvartyno projektą nebuvo tinkamai įvertintas galimas poveikis aplinkai. O poveikis gruntiniams vandenims, kurie jau dabar pasirodė kasant sąvartyną, yra vienas svarbiausių kriterijų vertinant bendrą poveikį aplinkai.
„Kitas dalykas – nesu tikras, ar sąvartyno statyba vykdoma laikantis visų saugumo reikalavimų, – abejojo J.Šimėnas. – Neaišku, kaip „elgsis” gruntas, kai sąvartyne bus supilta keli ar keliasdešimt tonų šiukšlių. Poveikis aplinkai – nenuspėjamas. O jei kazokiškiečiams teks gerti užterštą vandenį, tokį pat užterštą vandenį gali tekti gerti ir trakiečiams”.
J.Šimėno teigimu, dabar sustabdyti Kazokiškių sąvartyno statybą gali tarptautinės institucijos. Geologo manymu, geresnė vieta sąvartynui būtų prie Maišiagalos, o Kazokiškės yra puiki strateginė vieta ne sąvartynų, bet kitokiam verslui. Kalbas apie esą modernų būsimą Kazokiškių sąvartyną J.Šimėnas vertina skeptiškai – jei nebus imtasi priemonių, Kazokiškės bus tas pats, kaip ir Kariotiškės, tik kitoje vietoje.
„Manau, kad vienintelė išeitis yra atliekų rūšiavimas, – teigė J.Šimėnas. – Jei tie pinigai, kurie, kurie skiriami Kazokiškių gyventojų kompensacijoms ir įvairioms bereikalingoms studijoms, valdžios būtų skiriami atliekų rūšiavimo sistemai – nebūtų problemų. O, jei Kazokiškių sąvartyno statyba nebus sustabdyta ir į Kazokiškes bus vežamos nerūšiuotos atliekos, toks atliekų tvarkymas rodys apie 40 metų Lietuvos atsilikimą nuo kitų Europos šalių”.
Robertas ČUTA
"Galvė"
