Daug kartų esu girdėjusi, kad gaivieji gėrimai (limonadai) yra kenksmingi sveikatai dėl jų sudėtyje esančių saldiklių, dažiklių, angliarūgštės ir t.t. Tačiau gamintojai teigia, kad juose yra vitaminų, natūralių vaisių sulčių ir pan. Ar gali gaivieji gėrimai būti naudingi organizmui?
Indrė Karpovienė, Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas:
Atsakydami į jūsų klausimą, informuojame, kad nealkoholinių gėrimų gamintojai privalo laikytis Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto LR žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 (Žin., 2009, Nr. 7-252). Pagal šį įsakymą nealkoholiniu gėrimu laikomas negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.
Gaivieji gėrimai – tai saldinti nealkoholiniai gėrimai. Gaivieji gėrimai skiriasi pagal išvaizdą, naudojamas žaliavas, gamybos technologiją, paskirtį, energinę vertę. Pagrindinė gaiviojo gėrimo sudedamoji dalis yra vanduo, kita – sirupai, sultys, pieno produktai, vitaminai, maisto priedai, anglies dioksidas, kitos sudedamosios dalys. Gaivieji gėrimai skirstomi į šias kategorijas:
- Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį pridėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.
- Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.
- Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Gėrimų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi atitikti teisės aktų ir kitų norminių dokumentų reikalavimus.
Vitaminais ir mineralais maisto produktus gali savanoriškai papildyti maisto produktų gamintojai arba jie, kaip maistinės medžiagos, turi būti pridėti vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktais. Vitaminai ir mineralai taip pat gali būti dedami technologiniais tikslais kaip priedai, dažikliai ar kvapiosios medžiagos arba kitais panašiais tikslais.
Gamintojai papildo maisto produktais vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti, maistinę vertę.
Maisto produktus galima papildyti tik vitaminais ir (arba) mineralais, kurių sąrašas pateiktas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis prieduose. Vitamino arba mineralo turi būti pridedama tiek, kad maisto produkte jo būtų bent jau reikšmingas kiekis, apibrėžtas pagal 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo priedą.
Maisto priedai
Į gaiviuosius gėrimus galima dėti tik Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 2004, Nr. 45-1491) reglamentuojamus maisto priedus, o jų kiekiai minėtoje normoje yra ribojami. Dažniausiai į gaiviuosius gėrimus dedami saldikliai, konservantai, dažikliai, antioksidantai.
Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų maistui, taip pat kūdikių ir mažų vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų maistui, nebent yra specialus paskyrimas.
Reikėtų nepamiršti, kad sveikas maistas yra pagrindinis mūsų energijos šaltinis. Todėl gazuotus gėrimus galima pakeisti šviežiai spaustomis vaisių sultimis arba kompotu, kisieliumi iš savo mėgstamų uogų, įdedant slyvų bei obuolių, pagardinant cinamonu.
