Ištisas majų miestas, kuriame pilna piramidžių ir puošnių rūmų kompleksų atrastas pietinėje Meksikos dalyje esančių džiunglių glūdumoje.
Pasak news.yahoo.com, senovinis majų miestas – Chactunas – rastas Kampečės provincijoje. Miesto plotas – 22 akrai (9,4 hektarai). Manoma, kad miestas klestėjo 600–900 mūsų eros metais (klasikiniu majų civilizacijos laikotarpiu). Po to miestą įkūrusi civilizacija paslaptingai išnyko.
„Chactunas – vienas didžiausių miestų, rastų Meksikoje“, – teigė archeologas Ivanas Sprajcas.
Mieste I. Sprajcas rado tris apgriuvusias piramides, kurių didžiausia siekia 23 metrus, namų, altorių, rūmų, aikščių ir t.t. Epigrafai vis dar šifruoja miestą išmarginusius raštus. Kol kas aišku tik tiek, kad miesto valdovo vardas buvo K`inichius B`ahlamas.
Chactunas pirmą kartą aptiktas tyrinėjant lėktuvu darytas nuotraukas. Iki tol manyta, kad miškingoje teritorijoje tikrai nėra jokių archeologinių vertybių.
„Analizuodami nuotraukas pamatėme neaiškių struktūrų, pamanėme, kad tai gali būti architektūriniai dariniai. Nustatėme tikslias jų koordinates. Kadangi vieta buvo džiunglėse, dar teko nustatyti kelius, kaip tą miestą pasiekti“, – tęsė I. Sprajcas.
Tikimasi, kad Chactunas suteiks daugiau informacijos apie majų civilizaciją, ypač apie tai, kokius ryšius palaikydavo miestai. LRT.lt primena, kad majai priklausė mezoamerikos civilizacijai. Majų kultūra išsiskiria architektūros, astrologijos, matematikos, meno ir rašytinės kalbos palikimu. Majų miestai klestėjo būtent klasikiniu laikotarpiu. Civilizacija pradėjo nykti regioną ėmus kolonizuoti ispanams (maždaug XVI a.).
