Panašią dilemą sprendžiau atsidūręs Kauno „Akropolyje“.
Norint „sudeginti“ valandą iki suplanuoto susitikimo tam geriausiai tinka puodelis kavos ar stiklinė sulčių kokioje jaukioje aplinkoje. Kadangi pagrindinis tikslas buvo – stiklinė sulčių, iš visos gausybės vienoje vietoje susigrūdusių restoranų pasirinkau tą, kuris mano nuomone man buvo jaukiausias.
Apžvalga
„Bernelių užeigoje“ man asmeniškai gražiausios detalės yra šviestuvai. Jie šiam restoranui suteikia karališkos didybės. Tad kažkiek tuo karaliumi, gurkšnodamas ką tik išspaustas apelsinų sultis, pasijutau ir aš.
Tik gal stiklinė, į kurią buvo įpiltos sultys, kiek tą jausmą slopino. Spaustoms sultims manau reikia naudoti ne firmines „Cido“ taures.
Kaip ir minėjau, tikslas buvo „sudeginti“ valandą laiko iki suplanuotų pietų kitoje vietoje. Tad gurkšnodamas sultis iš neturėjimo ką veikti studijavau „Bernelių užeigos“ meniu.
Ir kai kelintą kartą iš eilės priėjusi padavėja pasiteiravo, gal kažką norėsiu užsakyti, supratau, kad šį kartą reikia užsakyti bent dienos pietus ir bent taip atsidėkoti už padavėjos skirtą man dėmesį.
Meniu pasirinkimas
Pasirinkime tą dieną buvo dienos sriuba – barščiai ir dar du pagrindiniai patiekalai. Iš kurių vieno net nebepamenu, nes išgirdęs – „Kyjivo“ kotletas, jau žinojau, kad būtent jo noriu paskanauti.
Kažkokių siurprizų tikėtis iš dienos sriubos neverta, nes ji dažniausiai maitinimo įstaigose, kuriose klientai aptarnaujami prie staliukų, kainuoja 1-2 eurus. Valgyklose pasitaiko dar pigesnių versijų.
Tad paskanavęs „Bernelių užeigoje“ man atneštus barščius buvau maloniai nustebintas. Tiršti barščiai su išraiškingu sultinio poskoniu būtų verti puikuotis pagrindiniame meniu.
Bet mintis, jog netrukus kitoje vietoje teks susitikti dalykinių pietų, leido man sriubą tik paskanauti.
Panašiai planavau pasielgti ir su man atneštu „Kyjivo: kotletu. Vienas ar du kąsniai ir stumiu lėkštę į šoną. Bet tuos planus kiek pakoregavo velniškai skanus patiekalas.
Lyg naminis „Kyjivo“ kotletas privertė pamiršti artėjančius gausesnius pietus ir aš net nepajutau kaip kąsnis po kąsnio sunaikinau visą kotletą. Ir jei lėkštėje jų būtų buvę du, be jokių gilesnių pamąstymų būčiau suvalgęs ir antrą.
Apibendrinimas
Reziumuoju. Manau, nelabai suklysiu teikdamas, kad brangiausia patalpų nuoma Lietuvoje yra PC „Akropolis“. Tai yra susiję su dideliu klientų srautu, kuris leisdamas generuoti didesnes apyvartas patalpų nuomininkams, tuo pačiu juos įpareigoja labiau papurtyti kišenes.
Tad darydamas dienos pietų užsakymą, kurio komplekso kaina 6,50 eurai, aš nieko įspūdingo nesitikėjau. Nes tam, kad uždirbtum patalpų nuomai turi arba laikyti aukštas kainas, arba maitinti pigiai – kombinuoti patiekalus su prastesniais ingredientais. Todėl pjaudamas „Kyjivo“ kotletą tikėjausi jo viduje rasti maltos vištienos masę, bet tikrai ne vištienos filė.
Tad tos dienos pietūs „Bernelių užeigoje“ vertinu 5/5. Ir atsiradus progai, ten būtinai užsuksiu dienos pietų. Noriu tikėtis, jog ir tą dieną pasiūloje bus – „Kyjivo“ kotletas.
P. S. Ir dėl to, kad tą dieną persivalgiau, kalta tik padavėja...
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
