Vakar kainos kilo „Macbook“, „iPad“, „HomePod“, „AppleTV“ ir „Vision Pro“ įrenginiams.
„iPhone“ gamintoja kai kurių nešiojamųjų ir planšetinių kompiuterių kainas kilstelėjo beveik 20 proc. ir dalijosi, kad elektronikos pramonė susiduria su „precedento neturinčiu iššūkiu“ dėl „nepaprasto paklausos šuolio“ lustams, maitinantiems dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrus.
Kodėl taip įvyko?
Socialiniame tinkle komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas rašė, kad DRAM atmintis, kuris naudojama beveik visuose šiuolaikiniuose įrenginiuose, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį pabrango iki 98 proc., o šį ketvirtį turėtų pakilti dar 58–63 proc.
„Dirbtinio intelekto craze’as tęsiasi: sparti DI duomenų centrų plėtra sukėlė didžiulę atminties paklausą, o tokie gigantai kaip „Nvidia“ pasirašo ilgalaikes sutartis su atminties gamintojais“, – komentavo jis.
Anot J. Špakausko, dėl to tokie gamintojai (pavyzdžiui, „Micron“) pirmenybę teikia DI lustų užsakymams, o ne elektronikos gamintojams, kuriems atminties lieka mažiau ir už gerokai didesnę kainą.
Kiek brango produkcija?
Bazinis „Macbook Pro“ kompiuteris Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) anksčiau kainavo 1 495 eurus, o dabar 1 759 eurus. Šiuo atveju kaina kilo apie 18 proc.
Tuo metu pigiausias, visiškai naujas kompiuterio modelis „Macbook Neo“ pabrango nuo 527 iki 615 eurų (+17 proc.).
„iPad Air“ pabrango 132 eurais arba 25 proc. ir dabar kainuoja 659 eurus.
Na, o „iPad Pro“ kaina kilstelėjo 20 proc. ir šiuo metu siekia 1 055 eurus.
J. Špakauskas įvardijo, kad „iPhone“, „Apple Watch“ ir „Airpods“ kainos kol kas nepasikeitė, nors „Apple“ ir užsimanė, kad ateityje galimi kainų kilimai ir čia.
„Visos šitos kainos – amerikietiškos kainos be PVM, tad kainos Lietuvoje ir visoje ES gerokai skirsis“, – pažymi ekspertas.
Generalinis „Apple“ direktorius Timas Cookas pabrėžė, kad šis sprendimas yra „šimtmečio potvynis“, o kainų kėlimas tapo neišvengiamas.
J. Špakauskas išskyrė, kad „Apple“ nėra vienintelė – vakar ir „Microsoft Xbox“ padalinys paskelbė keliantis kainas 100–150 JAV dolerių, tad spaudimas jaučiamas visoje technologijų pramonėje.
