Kaip trečiadienį pranešė Vilniaus apygardos teismas, taip pat iš dalies tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir iš draudimo bendrovės mergaitės naudai priteistas 25 tūkst. eurų neturtinės bei 282 eurų turtinės žalos atlyginimas. Iš nuteistojo priteista 4,2 tūkst. eurų nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų.
Baudžiamosios bylos duomenimis, nelaimė įvyko 2024 metų rugpjūčio 5 dieną Vilniuje, P. Žadeikos gatvėje. Automobilį „Iveco Daily“ vairavęs vyras nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje susidūrė su paspirtuku be variklio važiavusia mažamete. Per eismo įvykį mergaitė patyrė daugybinius sužalojimus, dėl kurių jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 metų balandžio 16 dienos nuosprendžiu vairuotoją išteisino, konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Šį sprendimą apskundęs prokuroras laikėsi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg siaurai aiškino vairuotojo pareigas artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir nepakankamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai ištyrusi reikšmingus įrodymus ir įvertinusi eismo įvykio aplinkybes, pritarė esminiams prokuroro argumentams.
Vienas svarbiausių byloje spręstų klausimų buvo susijęs su paspirtuku be variklio važiavusios mergaitės teisiniu statusu ir jos teise tokiu būdu kirsti važiuojamąją kelio dalį.
Teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, prilyginamas pėsčiajam, todėl turi teisę kirsti kelią pėsčiųjų perėja ir nenulipęs nuo paspirtuko.
Teismas pabrėžė, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo stebėti ne tik pačią važiuojamąją dalį, bet ir perėjos prieigas, įvertinti kitų eismo dalyvių elgesį bei jų ketinimus kirsti kelią. Ši pareiga ypač svarbi, kai eisme dalyvauja vaikai, kuriems teisės aktai numato papildomą apsaugą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad įvykio vietoje pėsčiųjų perėją su šaligatviu jungė specialiai pėstiesiems skirtas takas, kuriuo važiavo mergaitė. Kadangi matomumą ribojančių kliūčių nebuvo, vairuotojas turėjo galimybę ją pastebėti, įvertinti ketinimą kirsti kelią ir atitinkamai sumažinti greitį ar sustoti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad mergaitė prieš įvažiuodama į perėją nesustojo, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos imtis būtinų atsargumo priemonių.
Vertindama ekspertų išvadas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad jos negali būti vertinamos atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Nors ekspertai negalėjo kategoriškai nustatyti, ar vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, tai savaime nepaneigia jo pareigos tinkamai įvertinti situaciją dar prieš pasiekiant pėsčiųjų perėją.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad eismo įvykį nulėmė vien nukentėjusiosios neatsargumas. Nors mergaitė, prieš įvažiuodama į važiuojamąją dalį, nepakankamai įvertino artėjančios transporto priemonės atstumą ir greitį, jos veiksmai nepaneigia vairuotojo atsakomybės už jam nustatytų pareigų nevykdymą.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatavo, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o jo veiksmai atitiko nusikalstamo nerūpestingumo požymius. Nors vairuotojas nenumatė galimų pavojingų padarinių, pagal konkrečias eismo sąlygas turėjo ir galėjo juos numatyti.
Nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



