Šuo buvusios ministrės namuose atsirado po šeimą ištikusios nelaimės.
„Prieš metus sūnus Benas buvo gimtadienio šventėje, kurioje buvo batutas. Įvyko nelaimė – žaidžiant nuo batuto buvo patirta trauma, dėl kurios teko atsidurti reanimacijoje. Vėliau laukė ilgas reabilitacijos kelias“, – skaudžia patirtimi dalijosi A. Bilotaitė.
Šuo – pagalba gyti
Kad Beno reabilitacija nebūtų tokia ilga, A. Bilotaitė kartu su vyru gerai viską apgalvojo ir nusprendė, kad šeimai reikia šuniuko.
„Benas turėjo žaislinį šuniuką, kurį visur su savimi nešiodavosi. Tai ir buvo paskatinimas šeimai – supratome, kad jam reikia tikro draugo. Įsigyti Bobą buvo geriausias sprendimas, nes jis tapo geriausiu vaikų draugu“, – pasakojo pašnekovė.
Agnė teigia, kad prieš įsigyjant šuniuką tėvai pirmiausia turi sau atsakyti į klausimą: ar jiems tikrai reikalingas gyvūnas?
„Pavyzdžiui, prieš 3–4 metus vargu, ar būčiau galėjusi turėti tokį aktyvų gyvūną namuose. Tuomet mano darbotvarkė buvo labai įtempta, ir manau, kad būtų buvęs nusikaltimas palikti gyvūną vieną visą dieną ir juo tinkamai nepasirūpinti“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Radusi Džeko Raselo terjerų veislyną, Agnė su šeima šuniukų laukė beveik pusmetį. Vos tik gimė mažyliai, visa šeima nuskubėjo išsirinkti „tą vienintelį“.
Vardo reikšmė ir charakterio ypatumai
Kai šuniukas atkeliavo į namus, jam buvo išrinktas vardas – Bobas. Pašnekovė pasakoja, kaip atsirado šis vardas:
„Buvo labai įdomu su vardu – kai paėmėme šuniuką iš veislyno, jis jau turėjo vardą: Bobo. Vienas iš sūnų pasakė: „Ne, čia yra Bobas.“ Ir taip jis Bobu ir liko.“
Bobas A. Bilotaitės namuose greitai pradėjo įvedinėti savo tvarką ir net auklėti šeimos narius.
„Reikia nusiteikti, kad baldai, kilimai, sienos bus apkramtyti. Reikia slėpti visus daiktus, kad nebūtų išmėtyti. Bet, aišku, labai gerai, kad jis moko tvarkos“, – šypsosi pašnekovė.
A. Bilotaitė taip pat pabrėžia, kad visa informacija apie tai, kaip pasiruošti naujo šeimos nario atėjimui, turėtų būti suteikiama veislyne.
„Veislyno darbuotojai suteikė labai daug informacijos apie maistą ir priežiūrą. Visada atrašydavo ar paskambindavo, jei iškildavo sveikatos klausimų ar kildavo neaiškumų“, – dalijasi Agnė.
Pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausia – duoti tinkamą maistą ir jokiu būdu nešerti šuniuko maistu nuo stalo. Neseniai į šeimą atėjusiu šuniuku džiaugiasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
„Tai – pilnavertis mūsų šeimos narys, kuris suteikia labai daug džiaugsmo. Rūpintis juo – tikras pozityvas“, – sako politikė.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Laidą „Gyvūnų pasaulis“ žiūrėkite šeštadieniais 9 val. per TV3 Televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Gyvūnų pasaulis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
