Rinkėjų apklausa, kurią atliko „Infratest dimap“ parodė, kad CDU surinko 27,7 proc. balsų, aplenkdama socialdemokratus (SPD), gavusius 24,5 proc., ir AfD, sugebėjusią reikšmingai pagerinti savo rezultatą – iki 16,5 proc.
Apie AfD pergalę, Vokietijos rinkimų rezultatus ir jų reikšmę Lietuvai naujienų portalui tv3.lt komentavo politologas Linas Kojala.
Kojala: AfD politinė kryptis „visiškai kitokia nei dabartinės Vokietijos vyriausybės“
Naujienas apie AfD pergalę Saksonijos-Anhalto žemėje kai kurie Lietuvos politikai vertino neigiamai. Šalies prezidentas Gitanas Nausėda rinkimų rezultatus vertino kaip „nusivylimą“.
„Vertinu, kaip nusivylimą. Deja, tai buvo toks nusivylimas, kurį buvo galima prognozuoti, matant tas sociologines apklausas arba nuotaikas Vokietijoje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
L. Kojala sako, kad šiuo metu matoma, jog AfD pareiškimai nesutampa su Europos Sąjungos (ES) sprendimais ir Vokietijos vyriausybės vykdoma politika. Politologas pridūrė, kad neabejoja, jog Lietuva gerbia bet kokį užsienio šalių rinkimų rezultatą.
„Alternatyva Vokietijai“ siūlo radikaliai priešingas kryptis ir veiksmus, kurie indikuoja labai aiškią prorusišką laikyseną. Anksčiau vykę atskirų AfD narių vizitai į Rusiją ir prezidentinių rinkimų stebėjimas, nuolatinis siūlymas ir vėl atkurti energetinius saitus su Rusija [...] rodo, kad šios jėgos geopolitinė trajektorija yra visiškai kitokia nei dabartinės Vokietijos vyriausybės“, – kalbėjo politologas.
Nors partijos retorika ir jos populiarumas kai kuriems kelia klausimų dėl ilgalaikių Vokietijos įsipareigojimų sąjungininkams, politologas L. Kojala mano, kad toks klausimas yra pernelyg ankstyvas ir „galbūt šiek tiek perdėtas“.
„Vis tiktai Vokietijos demokratija yra grįsta konsensusu ir koalicijų būrimu. Svarbu, kas yra dominuojanti partija, ypatingai jeigu įgytų daugumą, bet kol kas apie tą kalbėti dar anksti, ypač federaliniu lygiu“, – komentavo politologas.
„Kol kas nėra jokių prielaidų manyti, kad [Vokietijos saugumo politikos kryptis] galėtų dramatiškai keistis, bet „Alternatyvos Vokietijai“ stiprėjimas yra rimtas įspėjimo signalas, pirmiausia, tradicinėms politinėms jėgoms – centro kairės, centro dešinės – pačioje Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Rinkėjus įtikino AfD kritika tradicinėms partijoms
Politologas Linas Kojala teigia, kad AfD pergalė Saksonijos-Anhalto žemėje parodė, jog žmones įtikina partijos lyderių pareiškimai, kad tradicinės partijos nesugeba spręsti problemų. Tai rodo ir apklausos, kurios atskleidžia, kaip būtų balsuojama, jei vyktų rinkimai į federalinį parlamentą. „Alternatyva Vokietijai“ šiose apklausose pirmauja, sako L. Kojala.
„Rinkimai artimiausiu metu nevyks, bet partijos populiarumas yra gerokai didesnis kitose šalies dalyse negu buvo dar prieš keletą metų. Tai iliustruoja, kad šalyje yra nepasitenkinimas esama situacija“, – kalbėjo politologas.
Kraštutinės dešinės sėkmę rinkimuose galima aiškinti Vokietijos ekonomine situacija. Kaip teigia L. Kojala, realusis šalies gyventojų atlyginimas 2019–2025 metais nėra padidėjęs.
„Nors augo patys atlyginimų dydžiai, bet dėl infliacijos ir kitų aplinkybių realiosios gyventojų perkamosios galios aspektas, jis nėra padidėjęs. Todėl ekonomika buksuoja“, – komentavo politologas.
Vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių augantį AfD populiarumą per pastaruosius kelioliką metų, – tai žmonių nepasitenkinimas migracijos politikos.
„Alternatyva Vokietijai“ sako, jog tradicinės partijos negali ir negeba spręsti visuomenei aktualių problemų, o vienintelis būdas išjudinti reikalus yra balsuoti už politinę jėgą, kuri nei žemių lygmenyje, nei federaliniame lygmenyje realios politinės galios neturėjo, nes visur yra opozicijoje. Panašu, kad ši žinia nemažą rinkėjų įtikina“, – kalbėjo L. Kojala.
Ar partijai pavyks įgyvendinti rinkiminius pažadus?
Iki šiol AfD dar neturėjo galimybės prisiimti atsakomybę už savo pažadus, nes dar neturėjo valdžios, sako politologas L. Kojala. Partija negali pagrįsti rinkiminių pažadų praktiniais veiksmais.
„Rinkiminiai pažadai yra labai skambūs, populistiniai, supaprastinti ir sakantys, kad niekas kitas negali (spręsti problemų – red. past.), tik jie, bet neturintys jokio pagrindimo praktiniais veiksmais“, – kalbėjo politologas.
„Todėl viena didžiausių diskusijų, kuri vyksta šiuo metu – ar kitos partijos turėtų keisti savo laikyseną ir pradėti viena ar kita forma bendradarbiauti „Alternatyva Vokietijai“ koalicijų kūrimuose ar bent jau atskirų sprendimų balsavimuose? Ar vis dėlto reikėtų laikytis izoliacinės politikos?“ – pridūrė L. Kojala.
AfD laikymas ekstremistine politine jėga, istorinės ir politinės aplinkybės skatina Vokietijos partijas nebendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų politine jėga. Vis dėlto kai kuriose šalies žemėse tokios pozicijos laikymasis kai kuriose žemėse gali tapti itin sudėtingas.
„Kol kas AfD daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje neįgijo ir derybos dėl koalicijos gali būti labai sudėtingos ir painios, bet ilgainiui gali atsirasti situacijų, kai bus matematiškai nebeįmanoma [laikytis izoliacinės politikos] ir tokiu atveju kitos partijos turės koreguoti savo laikyseną ir sprendimus“, – komentavo L. Kojala.
Po praėjusį sekmadienį vykusių rinkimų Saksonijos-Anhalto žemėse, keturios iš penkių politinių partijų atmetė „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) pasiūlymą pradėti derybas dėl vyriausybės formavimo Saksonijoje-Anhalte.
Po kritikos Merzui – Žemutinėje Saksonijos žemėje jo vadovaujamos partijos sėkmė
Nepaisant diskusijų dėl visuomenės pasitikėjimo Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, jo vadovaujama konservatyvi Krikščionių demokratų sąjunga vietos rinkimuose Žemutinės Saksonijos žemėje turėtų tapti stipriausia partija, rodo sekmadienį vėlai vakare paskelbti rinkėjų apklausos rezultatai.
„Atskiros žemės turi savo geografinius, kultūrinius ir istorinius aspektus, dėl kurių galima matyti tam tikras tendencijas. Net jei ir nacionaliniu mastu „Alternatyva Vokietijai“ pirmauja, nebūtinai Vakarų Vokietijoje ji tokia stipri kaip Rytų Vokietijoje. Turbūt būtų galima drąsiai teigti, kad skirtumai yra labai akivaizdūs“, – kalbėjo politologas.
„Rytinės Vokietijos socioekonominės padėties niuansai suvaidino vaidmenį, įskaitant ir Saksonijos-Anhalto žemę, kuri po valstybės suvienijimo prarado daugiau nei ketvirtadalį gyventojų. Tai yra žemė, kurioje vidutinis atlyginimas yra maždaug 15–16 proc. mažesnis, lyginant su šalies vidurkiu. Tai sudaro didesnes prielaidas „Alternatyva Vokietijai“ stiprėjimui, ką ir pamatėme rezultatuose“, – pridūrė L. Kojala.
Skirtingose Vokietijos žemėse balsavimo tendencijos skiriasi, kalba politologas. Vis dėlto net ir žemėse, kuriose „Alternatyva Vokietijai“ sulaukia mažesnio palaikymo, tradicinės partijos surenka vis mažiau balsų.
„Vokietijoje yra krikščionių demokratų ir socialdemokratų federalinė vyriausybė, tačiau šioms partijoms pastarųjų metų federalinio parlamento rinkimų rezultatai buvo vieni prasčiausi partijų istorijoje ir turima dauguma parlamente yra labai trapi“, – kalbėjo politologas.
CDU žemės skyriaus vadovas Lechneris optimistiškas
CDU vadovas žemėje Sebastianas Lechneris jau kelias valandas iki prognozių paskelbimo buvo optimistiškai nusiteikęs, kad jo partija galiausiai užims pirmąją vietą. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad CDU skyrius Žemutinėje Saksonijoje gali atsispirti nacionalinei tendencijai ir vėl turi labai geras galimybes tapti pirmaujančia partija.
„Kaip žinote, šie vietos rinkimai vyko ne visai paprastomis aplinkybėmis. Mes taip pat pastebėjome nepasitenkinimą Berlynu“, – sakė S. Lechneris. Jis pripažino, kad jo partija turi „patikimumo problemą“, kurią, jo teigimu, per ateinančias savaites reikės ramiai aptarti.
S. Lechneris paragino Vokietijos vyriausybę po vietos rinkimų keisti savo vykdomą politiką.
„Manau, Berlyne reikalingi politiniai pokyčiai. Turime palengvinti žmonių naštą. Energijos kainos yra per aukštos, o būsto – per didelės. Žmonių grynosios pajamos yra per mažos“, – sakė S. Lechneris, pridurdamas, kad F. Merzo vadovaujama federalinė vyriausybė iki metų pabaigos privalo priimti drąsius sprendimus.
Paklaustas apie F. Merzo ateitį, S. Lechneris atsakė, kad dabar ne laikas diskutuoti apie asmenybių klausimus. CDU turi sutelkti dėmesį į kitą savaitę vyksiančius žemių rinkimus Meklenburge-Pomeranijoje ir Berlyne.
„O tada, visi kartu kaip CDU komanda, aptarsime, kaip, pradedant nuo 20 dienos, galime suteikti labiau apčiuopiamą pagalbą šios šalies gyventojams ir vykdyti politiką, kuri vėl atneš ekonominį atsigavimą – ir tai organizuosime kaip vieninga CDU komanda.“
Nacionalinis kontekstas
Sekmadienio rinkimai įvyko, praėjus vos savaitei po kraštutinės dešinės istorinės pergalės Rytų Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje ir prieš dvejus svarbius žemių rinkimus, kurie vyks rugsėjo 20 d.
Vienas iš pirmųjų sekmadienio rinkimų rezultatų, kurį pavyko patvirtinti, yra tas, kad „Volkswagen“ miesto Volfsburgo savivaldybė liks konservatyviosios CDU rankose.
Volfsburgo mero rinkimuose dabartinis meras Dennisas Weilmannas iš CDU vos užsitikrino absoliučią daugumą, surinkęs 50,1 proc. balsų. Antroje vietoje liko Karstenas Schneideris iš SPD, surinkęs 15,5 proc., o trečias buvo Thomas Schickas iš AfD, surinkęs 14,1 proc.
Rinkimai vyko tuo metu, kai automobilių gamybos įmonė „Volkswagen“, kurios akcijų dalį valdo Žemoji Saksonija, stengiasi vis labiau mažinti išlaidas.
Žemutinės Saksonijos sostinėje Hanoveryje gana anksti paaiškėjo, kad po dviejų savaičių vyks antrasis rinkimų turas. Suskaičiavus daugiau nei du trečdalius balsų, dabartinis meras Belitas Onay iš Žaliųjų partijos gerokai lenkia savo varžovą iš SPD Axelį von der Ohe.
Didesnis rinkėjų aktyvumas
Iki popietės Žemutinėje Saksonijoje balsavo daugiau žmonių nei prieš penkerius metus: rinkimų komisija 16.30 val. pranešė, kad rinkėjų aktyvumas siekė 50,67 proc. Apie 6,3 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti rajonuose, miestuose ir savivaldybėse, kad išrinktų savo vietos atstovus; taip pat buvo renkami merai ir rajonų administratoriai.
Antrasis rinkimų turas šioje žemėje vyks rugsėjo 27 d.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
