Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Nuo ankstaus ryto į šalies prezidentūrą traukia daugybė diplomatų – prezidentas ir kiti už užsienio politiką atsakingi politikai susitinka su mūsų ambasadoriais. Sutapimas, kad šis susitikimas vyksta kaip tik tuo metu, kai iš Vokietijos atskriejo stipri žinia – „Alternatyva Vokietijai“ stiprina savo pozicijas.
„Vertinu, kaip nusivylimą. Deja, tai buvo toks nusivylimas, kurį buvo galima prognozuoti, matant tas sociologines apklausas arba nuotaikas Vokietijoje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mums žinoma, kad yra svarbiausi centrinės valdžios rinkimai, jie dar negreitai vyks, tačiau tas pačias tendencijas stebime. Ir aš kažkokių vertinimo dabar, mums Lietuvai gerai, blogai, aš tikrai nesiruošiu dalintis, mums yra svarbu strateginius ryšius ir toliau gilinti“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
K. Budrys, kaip ministras išlieka diplomatiškas, bet atskirų partijų politikai atviresni.
„Tai nėra gera žinia Lietuvai“, – minėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tai yra rizikinga žinia Lietuvai ir tikrai kelia tam tikrą nerimą“, – pridūrė „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica.
„Be abejo, aiškūs ir labai konkretūs yra ryšiai su Rusijos Federacija. Tikrai taip. Afd turi tuos ryšius“, – aiškino Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Alternatyva Vokietijai“ pasisako už draugystę su Rusija, už sankcijų jai naikinimą ir pigių rusiškų dujų importą. Tuo pačiu prieštarauja ir Vokietijos paramai Ukrainai.
„Tiesa, reikia turėti galvoje, kad kalba eina apie vieną iš mažiausių žemių, kad tai vis dar yra tiktai pergalė tarpinė“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.
Konservatoriai atsisako bendrauti su AfD
Bet liaudies patarlė sako, kad ratus reikia ruošti žiemą, o roges vasarą – kitaip tariant ruoškimės iš anksto, jeigu AfD iškovotų ir nacionalinę valdžią. Bet panašu, kad mūsų politikai to daryti nenori. Apklausose pirmaujantys konservatoriai sako, kad su AfD nėra ką kalbėtis.
„Tikrai mes nebūsime ta politinė partija, kuri su AfD palaikys ryšį. Tą aš jums tikrai galiu tvirtai, aiškiai pasakyti“, – tikino L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas dar 2018-aisiais buvo pakvietęs keletą AfD politikų atvykti į Lietuvą. Bet kai dėl šio poelgio gavo velnių nuo tuomečio pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, L. Kasčiūnas sprendimą pakeitė ir pareiškė, kad padarė klaidą. Bet G. Landsbergio kumštis L. Kasčiūnui pasirodė toks stiprus, kad net ir dabar, jau pats stovėdamas prie partijos vairo, sako, kad su AfD net neverta bandyti kalbėtis.
„Būkime teisingi – čia yra skirtingų lygų reikalas. Vėlgi, pabrėšiu, pokalbis su vienu, ar kitu AfD nariu, bet kurio Lietuvos politiko, net ir norint suprasti AfD veikimą, ar gauti pritarimą Vokietijos brigadai, jis nepermuš, jis negali konkuruoti su Rusijos įtaka AfD. Tai reikia labai aiškiai suprasti“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Labai yra svarbu suvokti, tai kad kalbi su kažkuo politikoje, jokia prasme nereiškia, kad esi draugas ir sutari su juo. Ir ypač tarptautiniuose santykiuose tas akivaizdu. Valstybių atstovai yra priversti nuolatos tiktis su kitais atstovais, su kuriais galbūt visiškai nesutaria. Bet arba mes kalbamės, arba ne. Tikrai nemanau, kad reikia iš karto kelti baltą vėliavą ir sakyti, kad beviltiška“, – aiškino V. Sinica.
Dabar Lietuva stato kone 2 milijardų eurų vertės karinį miestelį Vokietijos brigadai, ji turėtų pas mus persikelti iki kitų metų pabaigos.
„Teoriškai įsivaizduojate, kad AfD gavę valdžią galėtų atšaukti planus Vokietijai dislokuoti brigadą? – Teoriškai viskas įmanoma. Bet mes kalbame apie dalykus, kurie būtų ne šiemet. Ir iki kurių dar šiek tiek laiko yra likę, net jeigu tas pats blogiausias scenarijus būtų įgyvendintas. Bet mums nereikia vadovautis blogiausiais scenarijais, mums reikia daryti tai, ką mes esame įsipareigoję, ir nesiblaškyti, manau tai yra svarbiausia“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Populizmas Europoje auga
Bet kol dalis šalies politikų pasirinkę ne ruoštis įvairiems scenarijams, o tiesiog gyventi su viltimi, kad viskas bus gerai, AfD savo populiarumą augina. Ir nors kitos tradicinės partijos bando blokuoti AfD nuo valdžios, nesudarydami su jais koalicijos, bet klausimas, ar nesigaus atvirkštinis variantas.
„Jeigu kituose nacionaliniuose rinkimuose vėl bus to laikomasi, jeigu AfD laimės daugiausiai, bet nepakankamai, kad galėtų formuoti Vyriausybę ir visos kitos partijos vienysis prieš ją, tai kur tai kreips Vokietijos visuomenę? Kreips prie to, kad dar sekančiuose rinkimuose jie norės padaryti taip, kaip ką tik atsitiko Saksonijoje. Tai manau 2 rinkimų ciklo laikotarpiu, čia tikrai reali rizika“, – minėjo V. Sinica.
„Populistinių jėgų stiprėjimas ir populistinių jėgų įsigalėjimas kai kuriose Vokietijos žemėse kelia nerimą. Ir be jokios abejonės, gali lemti tam tikrus svorio centrus nacionalinėje Vokietijos politikoje artimiausiais metais“, – pasakojo G. Nausėda.
Už „Alternatyvą Vokietijai“ jau balsuoja ne tik prorusiški, ar radikalūs rinkėjai – jiems atitenka balsai ir tų, kurie nusivylė tradicinėmis partijomis. Kai kurių vokiečių pyktis jau skamba ir dainose.
„Dabar žiauru, Vokietija ritasi žemyn, CDU puola gerovės valstybę. Sveikas, Friedrichai, pažvelk į tiesą, parodyk bent šiek tiek solidarumo su darbininkais. Kiek žmonių dabar bijo prarasti savo darbą? Pasakyk, ar tu tai jauti savo kanclerio biure?“
Nacionaliniai rinkimai Vokietijos laukia 2029-aisiais, tačiau jau kitais metais laukia Prancūzijos prezidento rinkimai, kur realius šansus turi taip pat į Rusiją palankiai žiūrinti Marine Le Pen. Tik klausimas, ar mūsų politikai jau dabar galvoja, kaip prireikus, dirbs su jos kabinetu.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Nenoromis tenka pripažinti, kad pildosi Lenino planai apie pasaulinę revoliuciją. Politikai vis rečiau išlieka santūrūs, siekdami išsaugoti gerus tarpvalstybinius ryšius. Dabar jie jaučia pareigą pačirškinti klasiškai svetimą užsienio lyderį, kad įrodytų savo lojalumą ideologinei genčiai. Ir net didžiuojasi tuo: "Anava kaip aš prispjoviau!"
