REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Andersas Behringas Breivikas Oslo teismui ketvirtadienį teigė norėjęs nužudyti visą Norvegijos vyriausybę bei šalies premjerą. Pernai liepą prie vyriausybės pastato sprogus bombai, žuvo 8 žmonės.

Andersas Behringas Breivikas Oslo teismui ketvirtadienį teigė norėjęs nužudyti visą Norvegijos vyriausybę bei šalies premjerą. Pernai liepą prie vyriausybės pastato sprogus bombai, žuvo 8 žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Išpuolio prie vyriausybinio pastato tikslas buvo nužudyti visą Norvegijos vyriausybę, taip pat ir premjerą, bei visus, buvusius pastate“, – kalbėjo jis. A. B. Breivikas taip pat teigė per žudynes Utiojos saloje norėjęs „išžudyti visus“, ne tik 69 žmones. Be to, jis pridūrė norėjęs nukirsti galvą buvusiai šalies premjerei.

REKLAMA

„Tikslas buvo nužudyti visus“, – kalbėjo 33 metų kairiojo sparno ekstremistas ir pridūrė, kad jis pirmiausiai planavo sučiupti buvusią premjerę Gro Harlem Brundtland ir nukirsti jai galvą, viską nufilmuoti, o įrašą paskelbti internete.

„Remiu Utioją ir tai, ką padariau, tai padaryčiau ir vėl“, – kalbėjo jis, o žudynes išgyvenusieji bei aukų artimieji iš pasibaisėjimo purtė galvas.

Praėjusių metų liepos 22 dieną dvigubą išpuolį įvykdęs A. B. Breivikas teisiamas už „terorizmą“. Jis pirmiausiai susprogdino bombą prie vyriausybinio pastato, kuriame yra ir Darbo partijos lyderio, premjero Jenso Stoltenbergo biuras. Per išpuolį žuvo 8 žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Tuomet jis nukeliavo į Utojos salą, kur apsirengęs policininko uniformą ilgiau kaip valandą šaudė į šimtus žmonių, dalyvavusių Darbo partijos rengtoje jaunimo stovykloje. Ten jis nužudė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius.

Iš viso tą dieną, policijos duomenimis, saloje buvo 569 žmonės.

Tačiau A. B. Breivikas tikino nesąs „vaikų žudikas“, pabrėždamas, kad jis manė, kad stovykloje galima dalyvauti tik asmenims nuo 16 metų bei kad nebuvo „pageidautina“ žudyti žmones, kuriems dar nėra 18-os.

Jis taip pat pabrėžė, kad „tą dieną Norvegijoje nebuvo geresnių politinių taikinių“ bei pakartojo, kad dauguma nužudytų žmonių jaunimo grupėje, kuri jam reiškė „B kategorijos“ išdavikus, užėmė „vadovaujančias vietas“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ką reiškė surengti tokias žudynes, A. B. Breivikas pripažino, kad tai „buvo ypač sunku padaryti“. Daugeliu atveju tai prieštarauja žmogaus prigimčiai“, – kalbėjo jis.

Tačiau jis tvirtino, kad Norvegijos ir Europos pareigūnai verčia jį ir kitus „nacionalistus kovotojus“ rengti „šaunamaisiais ginklais paremtas operacijas“, nes sprogmenų įsigyti labai sunku.

„Mes verčiami tai daryti, nes valdžia atėmė mūsų galimybes naudoti sprogmenis“, – teigė jis ir pridūrė, kad jis mieliau būtų susprogdinęs kitą bombą.

REKLAMA

„Lengva paspausti mygtuką. Daug sunkiau surengti ką nors tokio žiauraus, kaip šaudymo operacija“, – teismui sakė jis

Trečioji A. Breiviko teismo diena (nuotr. SCANPIX)Trečioji A. Breiviko teismo diena (nuotr. SCANPIX)

Ketino susprogdinti tris bombas

A. B. Breivikas ketvirtadienį teisme taip pat teigė planavęs susprogdinti tris automobiliuose padėtas bombas.

„Planas buvo trys bombos automobiliuose, po kurių sekė šaudymas“, – ketvirtąją teismo dieną kalbėjo dešiniojo sparno ekstremistas, savo pradinį planą pavadinęs „labai didele operacija“.

Apklausiamas prokurorų, jis pasakojo planavęs susprogdinti dvi metrinės tonos bombas: vieną – vyriausybiniame kvartale, kitą – netoli Darbo partijos būstinės.

REKLAMA

Jis taip pat galvojo apie trečiąją bombą, 500 kilogramų užtaisą, tačiau dėl taikinio dar nebuvo apsisprendęs, praneša naujienų agentūra AFP.

Kaip galimus taikinius A. B. Breivikas minėjo Norvegijos laikraščio „Aftenposten“ būstinę, parlamento rūmus, Oslo rotušę ir karališkuosius rūmus.

A. B. Breivikas teismui teigė, kad jei po sprogdinimų būtų likęs gyvas, jis planavo toliau griebtis ginklų.

Jis ketino taikytis į žymųjį „Blitz“ namą Osle, „Dagsavisen“ laikraštį ir Norvegijos Socialistų kairiųjų partiją, kurių visų biurai buvo netoli vienas kito.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Galiausiai, A. B. Breivikas per pernai liepos 22 dieną surengtą išpuolį padėjo tik vieną sprogmenį.

A. B. Breivikas, kuriam pateikti kaltinimai „terorizmu“, teismo pradžioje savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini“.

Šaulys teismui sakė norįs, kad jam būtų skirta mirties bausmė, arba kad jis būtų išteisintas, o Norvegijos įstatymuose numatytą didžiausią 21 metų kalėjimo bausmę jis pavadino „apgailėtina“.

A. B. Breivikas už grotų sės tik tuomet, jei teismas jį pripažins pakaltinamu. Nors maksimali bausmė – 21 metai, ji galės būti pratęsta, jei po jos jis vis dar bus laikomas grėsme visuomenei.

Jei bus pripažintas nepakaltinamu, jis greičiausiai visam likusiam gyvenimui būtų patalpintas į uždarą psichiatrinę ligoninę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų