„Esame pasipiktinę dėl Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirties (...) Rusija privalo leisti atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį jo staigios mirties aplinkybių tyrimą“, – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai sakė Europos Sąjungos ambasadorė Lotte Knudsen. Bendrą pareiškimą pateikė 43 šalys.
JT žmogaus teisių vadovas ragina nutraukti nepriklausomų balsų slopinimą Rusijoje
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas pirmadienį paragino kuo greičiau nutraukti nepriklausomų balsų slopinimą Rusijoje ir išreiškė susirūpinimą dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį mėnesį mirė kalėjime, persekiojimo.
Volkeris Turkas plačios apimties kalboje taip pat apgailestavo dėl dešimčių konfliktų visame pasaulyje, plačiai paplitusių žmogaus teisių teisės pažeidimų, dėl kurių kenčia milijonai žmonių, ir dėl karo sukeltų gyventojų perkėlimų, kurie gali paaštrėti tokiose vietovėse kaip Artimieji Rytai, Afrikos Kyšulys ir Sudanas.
„Retai kada žmonija susiduria su tokia didele sparčiai besiplečiančių krizių gausa“, – sakė jis Žmogaus teisių tarybai.
Kalbėdamas apie kai kurias iš dešimčių šalių, kuriose šiais metais vyks rinkimai, V. Turkas pasmerkė, jo teigimu, didėjančius suvaržymus teisių gynėjams, žurnalistams ir „tariamiems kritikams“ Indijoje. Jis taip pat paragino JAV valdžios institucijas užtikrinti, kad balsavimas būtų visuotinis, užsimindamas apie diskriminacinę politiką, ribojančią juodaodžių amerikiečių teisę balsuoti.
Artėjant kovo 15–17 dienomis Rusijoje vyksiantiems prezidento rinkimams, V. Turkas sakė, kad Rusijos institucijos „dar labiau sustiprino represijas prieš kitaip manančiuosius“, ir atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriems kandidatams „buvo užkirstas kelias kandidatuoti dėl tariamų administracinių pažeidimų“.
Jis sakė, kad A. Navalno mirtis Rusijos kalėjime praėjusį mėnesį „dar labiau sustiprino mano rimtą susirūpinimą dėl jo persekiojimo“, ir pažymėjo, kad tūkstančiams politikų, žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir kitų asmenų buvo pateikti baudžiamieji ar administraciniai kaltinimai už tai, kad jie „paprasčiausiai išsakė savo nuomonę socialiniuose tinkluose“.
V. Turkas paragino skubiai ir išsamiai peržiūrėti visus atvejus, kai Rusijoje buvo sulaikyti žmonės, kurie naudojosi pagrindinėmis laisvėmis, ir „nedelsiant nutraukti represijas prieš nepriklausomus balsus ir jiems atstovaujančius teisininkus“.
„Šalies ateitis priklauso nuo atviros erdvės“, – sakė jis. Beveik neabejojama, kad vėliau šį mėnesį įvyksiančius rinkimus laimės ir dar bent iki 2030 metų valdžioje įsitvirtins 71 metų prezidentas Vladimiras Putinas.
Europos Sąjungos ambasadorė Lotte Knudsen (Lotė Knudsen) sakė, kad blokas ir kai kurios kitos šalys yra pasipiktinusios A. Navalno mirtimi, o „galutinė atsakomybė tenka prezidentui V. Putinui ir Rusijos valdžios institucijoms“.
„Rusijos politinė vadovybė ir valdžios institucijos turi būti patraukti atsakomybėn, – sakė ji diskusijoje, vykusioje po V. Turko pasisakymo. – A. Navalno drąsa, pasiaukojimas ir nepalaužiamas atsidavimas teisingumui. Laisvė ir demokratija niekada nebus pamirštos.“
„Rusija turi leisti atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl jo staigios mirties aplinkybių“, – bendrame pareiškime 43 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai sakė L. Knudsen.
Per debatus nekalbėjo nė vienas Rusijos atstovas.
