Dvylikos šalių deficitas sudarė ne mažiau nei 3 proc. viso jų ekonomikos išdirbio, o tai reiškia, kad buvo pažeistas bloko nustatytas viešųjų išlaidų limitas. Didžiausias deficitas užfiksuotas Rumunijoje – 9,3 proc., Lenkijoje – 6,5 proc. ir Prancūzijoje – 5,8 proc.
Tik šešios ES šalys – Liuksemburgas, Graikija, Kipras, Danija, Airija ir Portugalija – pernai uždirbo daugiau pinigų nei išleido ir turėjo biudžeto perteklių.
Dvylika ES šalių viršijo bloko nustatytą valdžios sektoriaus skolos ribą, o jų skolos santykis viršijo 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Didžiausią skolos naštą turi Graikija (154,2 proc.), Italija (134,9 proc.) ir Prancūzija (113,2 proc.).
Vokietijos skolos santykis taip pat viršijo ribą ir 2024 m. sudarė 62,2 proc. Tačiau užfiksuotas 2,7 proc. deficitas buvo normos ribose.
Mažiausias valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo Estijoje (23,5 proc.), Bulgarijoje (23,8 proc.) ir Liuksemburge (26,3 proc.).
2024 m. ir deficito, ir skolos ribas viršijo septynios ES šalys – Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Austrija ir Suomija.
