Lietuvos skrydžių bendrovė „flyLAL“ antradienį pranešė per 2008 metus pervežusi 847 tūkst. keleivių, t.y. 61 proc. daugiau nei 2007 metais. Reguliariaisiais ir užsakomaisiais reisais „flyLAL“ lėktuvai 2008 m. skraidė iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Palangos oro uostų.
Nuo spalio mėnesio užsakomuosius skrydžius vykdo atskira „flyLAL“ įmonių grupės bendrovė UAB „flyLAL Charters“.
Praėjusiais metais iš viso atlikta 4759 reguliariųjų ir 1130 užsakomųjų reisų. Reguliariųjų reisų lėktuvai 2008 m. vidutiniškai buvo užpildyti 63 proc. (2007 m. – 59 proc.). Bendrai bendrųjų ir užsakomųjų reisų lėktuvai vidutiniškai buvo užpildyti 71 proc. (2007 m. - 67 proc.).
Per Vilniaus oro uostą „flyLAL“ 2008 metais reguliariaisiais ir užsakomaisiais skrydžiais pervežė 720 tūkst. keleivių ir pasiekė beveik 52 proc. augimą, palyginti su 2007 metais. Pagal keleivių skaičių bendrovė „flyLAL“ 2008 metais buvo Vilniaus oro uosto lyderė, užimdama daugiau nei 35 proc. keleivių rinkos.
Pasiekusi ambicingų tikslų, tačiau susidūrusi su finansiniais sunkumais, „flyLAL“ aktyviai ieškojo geriausio sprendimo, kaip toliau vystyti skrydžių veiklą. 2009 m. sausio 9 d. buvo pasirašyta sutartis su investiciniu fondu „SCH Swiss Capital Holding AG“, kuris galutinai įmonės valdymą turėtų perimti sausio 23 dieną.
„Pagal keleivių skaičių praėjusiais metais „flyLAL“ tapo sparčiausiai augančia skrydžių bendrove Baltijos šalyse ir neužleido iškovotos lyderio pozicijos Vilniuje. Daugiau nei trečdalį pagrindinio šalies oro uosto keleivių sudarė „flyLAL“ skraidinami keliautojai. Tokie augimo tempai liudija Lietuvoje esantį didelį potencialą plėtoti skrydžius – svarbu sudaryti klientų poreikius atitinkančias sąlygas“, – sakė „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.
Plėtodama skrydžių geografiją, praėjusiais metais „flyLAL“ pasirašė partnerystės sutartis su daugiau nei 20 oro bendrovių ir Lietuvos keleiviams atvėrė itin plačias galimybes patogiai ir palankiomis kainomis keliauti.
Pasak „flyLAL“ generalinio direktoriaus, 2008 m. buvo pasiekta, kad keleiviai iš Vilniaus tiesioginiais ir jungiamaisiais partnerių reisais galėtų nuskristi į visus pasaulio kraštus – „flyLAL“ pasiūlė skrydžius į daugiau nei 300 didžiausių pasaulio miestų.
V.Kaikaris pabrėžė, kad sugebėjus nutiesti patogius oro kelius, Vilnius gerokai padidino keliautojų srautus – tiek išvykstančių, tiek atvykstančių, ir tai turėjo tiesioginės įtakos susijusioms šalies verslo šakoms: viešbučių, viešojo maitinimo, pramogų, kelionių šalies viduje, vartojimo prekių pardavimo ir kitoms.
Itin daug dėmesio „flyLAL“ 2008-aisiais skyrė keleivių aptarnavimui: buvo atnaujintas interneto portalas ir siūloma vis daugiau elektroninių paslaugų – viešbučių rezervavimo, automobilių nuomos, draudimo, registravimosi į skrydį internetu ir kt., taip pat buvo pasiūlyta galimybė už paslaugas sumokėti kredito kortelėmis arba naudojantis internetinės bankininkystės sistema. Aukštus reikalavimus bendrovė kėlė su klientais dirbančiam personalui, buvo atnaujintas keleiviams siūlomas valgiaraštis, specialus dėmesys skirtas skrendantiems vaikams. Lojalumo programos „Gintarinės mylios“ dalyviai, kurių šiuo metu yra per 35 tūkst., keliaudami naudojosi papildomais privalumais.
Prioritetinis oro bendrovės uždavinys yra skrydžių saugumo užtikrinimas. Praėjusiais metais „flyLAL“ buvo įteiktas sertifikatas, patvirtinantis, kad įmonės veikla atitinka Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. IATA) nustatytus saugumo standartus (IOSA). Remiantis nepriklausomų auditorių išvadomis, Lietuvos oro bendrovė buvo įtraukta į IOSA registrą.
Užsienio ekspertai pripažino, kad 2008 metais „flyLAL“ tapo viena iš efektyviausiai veikusių skrydžių bendrovių Europoje – „flyLAL“ veiklos kaštai buvo vieni konkurencingiausių.
„Deja, nelygiavertė konkurencija rinkoje, ekonomikos nuosmukis, netinkamas orlaivių parkas pasikeitus rinkos sąlygoms ir kai kurios kitos priežastys lėmė nuostolingą „flyLAL“ veiklą. Ir nors antroje metų pusėje „flyLAL“ finansiniai rezultatai gerėjo, susikaupusioms skoloms dengti ir tolesnei bendrovės pertvarkai vykdyti reikėjo papildomų investicijų, kurių akcininkai suteikti negalėjo. Oro bendrovė „flyLAL“ buvo priversta ieškoti naujų kelių skrydžių veiklai vystyti“, – pripažino „flyLAL“ vadovas.
Atsižvelgus į naują situaciją rinkoje buvo parengtas tolesnės „flyLAL“ veiklos planas, kuriam įgyvendinti reikia apie 30 mln. litų papildomų investicijų. Valstybei atsisakius paremti naująją strategiją, ieškota kitų investavimo būdų, ir netrukus buvo pasiektas susitarimas su investiciniu fondu „SCH Swiss Capital Holding AG“.
V.Kaikaris pabrėžė, kad pirmiausiai visos pastangos buvo ir yra dedamos tam, kad Lietuvos keleiviai neprarastų galimybių tiesioginiais ar patogiais jungiamaisiais reisais skraidyti iš Vilniaus į visą pasaulį, kad Lietuva neliktų be oro kelių ir Lietuvos keliautojai nesijaustų izoliuoti.
Šiuo metu „flyLAL“ vykdo tiesioginius reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus į Budapeštą, Madridą, Londoną, Amsterdamą, Frankfurtą ir Milaną, Kijevą ir Maskvą.
Tolesnė skrydžių bendrovės veikla bus derinama su „SCH Swiss Capital Holding AG“ vadovais.
