Istorija yra viena iš įdomiausių temų, tačiau neretai įvairius dalykus suprantame klaidingai ir vietoj tikrų faktų pasikliauname mitais. Šis listverse.com sąrašas atskleis keletą plačiai nūdien vyraujančių, istorija paremtų, klaidų.
10. Senoji religija
Raganos (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Senoji religija buvo plačiai paplitusi Europos kaimuose, kol jos nelikvidavo raganavimo persekiotojai, išžudę milijonus moterų.
Terminu „raganų kultas“ apibūdinama hipotetinė, iki atsirandant krikščionybei Europoje vyravusi, pagoniška religija, tariamai išlikusi bent iki ankstyvojo šiuolaikinio amžiaus periodo. Kai kurie 19 ir 20 a. mokslininkai rėmėsi konspiracijos teorija, jog Europoje persekioti raganavimu užsiimantys asmenys buvo šėtoniško plano nuversti krikščionybę dalis. Pagrindiniai įrodymai, kuriais buvo remtasi – tai ankstyvosios šiuolaikinės Europos persekiotojų, dalyvavusių raganų medžioklėse, pasakojimai. Tačiau ši teorija lėmė kelių naujų neopagoniškų religijų, tokių kaip Wicca ir Stregheria, atsiradimą. Tad, trumpai tariant, nebuvo jokios „senosios religijos“, o šių dienų Wicca kilo 20-ajame amžiuje ir 1954-aisiais išpopuliarėjo Geraldo Gardnerio dėka.
9. Didžioji depresija
Paminklas JAV (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Didžiosios depresijos metu vyravo badas.
Kai išgirstame apie Didžiąją depresiją (didžiausią kapitalistinio ūkio krizę, prieš daugmaž 80 metų nuvilnijusią JAV, kurios metu be darbo liko 13 mln. žmonių), neretai prieš akis iškyla dėl maisto ir pinigų trūkumo badu mirštančių šeimų vaizdiniai. Tačiau, nors pinigų iš tikrųjų trūko, didelė dalis žmonių galėjo išgyventi apsukrumo ir labdaros dėka. Depresija reiškė alkį, prastą mitybą ir varganą sveikatą, ji davė pradžią visuotiniam skurdui ir kančioms. Nors iš bado faktiškai niekas nemirė, daugelis dėl maisto trūkumo knaisiodavosi šiukšlynuose arba mito žolėmis. Tai, ko žmonės išmoko šio sunkmečio metu, buvo išradingumas, vėliau pasitarnavęs Antrojo pasaulinio karo metu.
8. Karalienė Kleopatra
Holivudo aktorė E. Taylor Kleopatros vaidmenyje (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Kleopatra buvo egiptietė.
Nors Kleopatrai priklausė senovės Egipto faraonės titulas, Ptolemėjų dinastija (kurios atstovė ji buvo), prieš 300 metų įkurta Ptolemėjaus I, vieno patikimiausių Aleksandro Didžiojo karvedžių, buvo helenizmo atstovai (graikai). Dėl šios priežasties Kleopatra kalbėjo graikų kalba, paplitusia aristokratijos tarpe, tačiau taip pat ji pagarsėjo kaip pirmoji iš visos dinastijos, išmokusi egiptietiškai. Be to, Kleopatra priėmė Egipto tikėjimą ir dievybes. Remiantis istorija, nuliūdinta savo mylimojo Marko Antonijaus netekties, ji atsisveikino su gyvenimu įkąsta gyvatės 30 m. pr. Kr., rugpjūčio 12 dieną.
Piramidės(nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Mitas: Egipto piramides pastatė vergai.
Visi esame matę filmų ar girdėję istorijų, kad senovės Egipto kariuomenės sulaikyti vergai būdavo išnaudojami kaip piramidžių bei šventyklų statytojai. Bet, tiesą sakant, visa tai yra klaidinga. Priešingai vyraujančiam įsitikinimui, iškasus griaučiu paaiškėjo, jog piramidžių statytojai daugiausia buvo egiptiečiai, ilgą laiką dirbę faraonui. Rasti užrašai tik įrodė, jog bent jau kai kurie iš darbininkų didžiavosi savo darbu, komandas pavadinę „Faraono Khufu draugai“, „Menkaure girtuokliai“ ir panašiai – visais šiais vardais išreikšdami ištikimybę faraonams.
6. Inkvizicijos sukeltos mirtys
Vienuolis (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Dėl inkvizicijos išžudyta dešimtys tūkstančių žmonių.
Žiaurios ir vieningos „inkvizicijos“ sąvoką suprantame kaip „legendomis ir mitais apipintą, bendrą Katalikų bažnyčios institucijų, skirtų kovai su erezijomis, pavadinimą“. Tačiau protestantų persekiojimas buvo gana ribotas, daugiausiai vykdomas Ispanijoje ir Italijoje. Ten ir kilo pirmasis „Inkvizicijos“, kaip įtūžusio ir siaubingo Bažnyčios įrankio, įvaizdis. Valdant protestantei karalienei Elžbietai I ir gresiant kariniams išpuoliams iš Ispanijos, Anglija rado naują būdą nacionalizmui pakurstyti: anti-katalikiška propaganda buvo sėjama, pasitelkus knygas bei lankstinukus apie gąsdinančią „Ispanišką inkviziciją“.
O kokia tad realybė? Iš tiesų, dėl inkvizicijos myriop pasmerkti buvo ne daugiau, nei 2 tūkst. žmonių. Tuo tarpu Ispaniška inkvizicija (kuri neturėtų būti painiojama su šių laikų Bažnyčios inkvizicija, vadinama Tikėjimo doktrinos kongregacija) nustojo veikusi 1834 m. liepos 15 d.
5. Kaligulos žirgas
Mitas: Imperatorius Kaligula savo žirgą paskyrė konsulu (nominaliu respublikinės valdžios vadovu).
Kaligulos meilė žirgui, vardu Incitatus (Šuolininkas), buvo gerai žinoma tiek anais, tiek dabartiniais laikais, tačiau šiuolaikinis patrauklių mitų troškulys iškėlė keturkojį į žymiai didingesnę poziciją nei šis iš tiesų užėmė. Praėjus apie 70 m. nuo Kaligulos mirties (~111 m.) istorikas Svetonijus rašė apie imperatorių ir jo augintinį: „Nepaisant marmurinio tvarto, dramblio kaulo ėdžių, purpurinių užuolaidų ir brangakmenių apykaklės, paskirto namo, vergų kariuomenės, baldų bei elegantiškai pramogai žirgo vardu kviečiamų svečių, taip pat sakoma, jog Kaligula ketino Incitatą paskirti konsulu“.
Faktas, kad šis šaltinis – ne iš pirmų rankų (turima omeny frazę: „taip pat sakoma“), kelia abejones. Daugiau nėra jokių kitų įrašų, liudijančių, jog imperatorius planavo skirti žirgui tokį aukštą postą – jau nekalbant apie to įvykdymą.
4. Pasijodinėjimas
Mitas: Jekaterina Didžioji mirė mylėdamasi su arkliu.
Nors šis mitas – labai intriguojantis (dėl jo populiarumo abejonių nekyla), Jekaterina mirtį pasitiko gulėdama ligos patale. Nėra jokių įrodymų, kad kada nors kas nors vyko tarp Rusijos imperatorienės ir arklių. Tačiau kodėl tuomet kilo šios kalbos?
Paskutiniųjų amžių metu, lengviausias būdas įžeisti ar žodžiais užpulti moteriškos lyties atstoves – tai pasakyti ką nors sekso tema. Tuo tarpu Jekaterinos Didžiosios seksualinis gyvenimas visuomet traukė kalbas, nes ji garsėjo turinti nepasotinamą apetitą – nors, palyginus su šiomis dienomis, jis būtų gana kuklus, todėl gandai tiesiog privalėjo būti dar labiau pašėlę. Istorikai teigia, jog mitas apie arklį kilo tarp Prancūzijos aukštuomenės narių, kurie, netrukus po imperatorienės mirties, puoselėjo kėslus apšmeižti legendą.
3. Ispaniškas gripas
Ispanės (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Ispaniškas gripas kilo iš Ispanijos.
Ispaniško gripo pandemija (panašus į kiaulių gripą virusas) siautėjo nuo 1918 m. kovo iki 1920 m. birželio, išplisdama net iki Arktikos ir nuošalių Ramiojo vandenyno salų. Nuo šios ligos visame pasaulyje mirė nuo 50 iki 100 mln. žmonių – daumaž viena trečioji visos Europos gyventojų. Nors pirmieji ligos atvejai buvo užfiksuoti Jungtinėse Valstijose ir Europoje dar gerokai prieš tai, kol virusas pasiekė Ispaniją, tačiau 1918 m. šis gripas buvo pavadintas „Ispanišku“ dėl to, kad ši šalis, būdama neutralia Pirmojo pasaulinio karo dalyve, neturėjo specialios cenzūros naujienoms apie šią ligą ir jos pasėkmes. Būtent todėl patikimiausia informacija apie gripą plaukė iš Ispanijos ir tokiu būdu sudarė įspūdį, jog ši šalis – vos ne vienintelė ir labiausiai paveikta ligos. Taigi, sąžiningumo dėka, Ispanija visados bus siejama su viena didžiausių epidemijų šiuolaikinėje istorijoje.
2. Amazonių asimetrija
Mitas: Amazonės buvo moterys, pašalindavusios vieną krūtį tam, kad galėtų geriau šaudyti iš lanko.
Nepaisant to, kokia absurdiška atrodo ši istorija, daugybė žmonių ja tiki. Ši Amazonių ypatybė buvo sugalvota 5 a. pr. Kr. Vargšės Amazonės turėjo pradėti žalotis, nes kažkokia didžiakrūtė buvo neapgalvotai pavaizduota tamsiame etimologijos mene be tinkamos ginkluotės. Helijus iš Lesbos salos buvo tikras, jog pavadinimas „Amazonės“ yra sudarytas iš graikiško prieždėlio „a-“ (reiškiančio „be“) ir „mazos“ – žodžio „masos“ atitikmens, reiškiančio „krūtis“ – darinio. Jis buvo absoliučiai neteisus, bet jo bičiulė etimologija vis dar giliai įsirėžusi į visuomenės sąmonę daugiau, nei dvidešimt, amžių. Iki pasklindant Helijaus išvestai teorijai, nebuvo jokio nei rašytinio, nei piešto šaltinio, kad Amazonės neturi vienos krūties, todėl galime patikinti, jog šis įvaizdis atsirado klaidingai.
1. Šalom!
Kristus (nuotr. SCANPIX)
Mitas: Jėzus kalbėjo hebrajų kalba.
Visų pirma, jei Jėzus ir turėjo žinių apie hebrajų kalbą, jis ja nekalbėjo. Kristaus (ir apaštalų) vartojama kalba buvo aramajų. Pastaroji – kasdienė semitų kalba, kuria nuo 539 m. pr. Kr. Iki 70 m. šnekėjo visas Izraelis. Tiesą sakant, priešingai vyraujančiam įsitikinimui, kai kurios Biblijos dalys niekada nebuvo rašytos hebrajiškai – o tik aramajiškai. Be to, gali būti, kad Jėzus gerai mokėjo graikiškai, kadangi graikų buvo antroji populiariausia kalba tame regione, ir ja buvo parašyta tuo metu žydų naudota Biblijos versija.
Negi viena žinomiausių nukryžiuoto Jėzaus ištartų frazių – taip pat aramajiška: „Eloi Eloi lema sabachthani?“ reiškia: „Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? “
