Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose gyvenanti Lėja pasakoja, kodėl neturėdama sąlygų vaikučiui auginti, patyrusi artimųjų atstūmimą ir smurtą, vis dėlto ryžosi gimdyti.
Lėja - vaikelis turi gyventi
Trisdešimtmetė Lėja dvejus metus gyveno su baikeriu ir abu labai norėjo vaikų. Kai sužinojo, kad laukiasi, jos tai visai neišgąsdino.
Vaikelio tėvas sužinojęs, kad Lėja laukiasi, iš pradžių apsidžiaugė, bet paskui pradėjo kalbėti, kad geriau ji pasidarytų abortą... Kai vyras įkaušdavo, imdavo merginą mušti, varydavo iš namų. Jis ėmė nebegrįžti paromis, nors Lėjai paskambinus žadėdavęs tuoj grįžti, išjungdavo telefoną. Moteris stengdavosi „negadinti santykių“ dėl vaiko.
Laukdamasi ji pasidarė nebe tokia graži, nebe tokia liekna. Jis nenorėjo suprasti tokių permainų, kaltindavo: „Pasižiūrėk, kaip tu atrodai!“. Grasino, kad trenks į jos pilvą ir išprovokuos persileidimą. Netrukus Lėja sužinojo apie draugo neištikimybę. Ėmusi su juo apie tai kalbėtis - susilaukė smūgių. Jai vos neįvyko persileidimas. Palaukusi, kol draugas užmigs, Lėja išsikvietė greitąją ir buvo skubiai nuvežta į ligoninę. Vaikelį pavyko išsaugoti.
Gulėdama ligoninėje moteris vis tikėjosi, kad jos draugas ateis aplankyti, vis neprarado vilties, nes labai jį mylėjo. Ji sužinojo, kad vyras yra sulaikytas, įtarus, kad padarė nusikaltimą, tačiau netrukus po sulaikymo jį paleido. Jis taip ir neatėjo jos aplankyti. Moteris jautė, kad ir nebeateis.
Išrašyta iš ligoninės Lėja nebeturėjo kur eiti, nes jos motina pasakė, kad mergina turi draugą, vaiko tėvą, tai tegul jis ja ir rūpinasi. Motina yra linkusi išgerti. Patarus draugei Lėja kreipėsi į socialinę darbuotoją. Ši internete surado informaciją apie globos namus ir davė pinigų į juos atvykti.
Lėja buvo sau pasakiusi, kad šis vaikelis turi gyventi. Prieš tai ji jau buvo turėjusi vieną abortą ir žinojo, kas tai yra - kaip jautėsi po to, kiek buvo ašarų. Tuomet Lėja krito į gilią depresiją, apatiją. Ji nenorėjo, kad, neduok Dieve, pasikartotų vėl tas pats, nes ji save sugraužtų.
Moteris abortą pasidarė, nes tuometinis jos draugas stipriai gerdavo ir ji planavo su juo išsiskirti. Po aborto jai buvo labai bloga. Nors iš pradžių lyg ir jautėsi „atsikračiusi naštos“, rūpesčių, bet vėliau pasidarė morališkai labai sunku, jai teko net lankytis pas psichologą. Bijojo, kad galbūt daugiau nebegalės pastoti.
Lėja teigia, jog abortas yra nuodėmė, gyvybės nužudymas, nes pasak jos, trečią dieną, kai užsimezga gyvybė, gimsta tame kūnelyje ir dvasia.
Mergina sako, kad būna labai sunkių momentų, kai nesinori gyventi, ypač sunku materialiai, nes iš vaiko tėčio negauna jokios finansinės paramos, bet ji pasižiūrinti į vaikutį ir galvojanti, kad tik dėl jo verta gyventi. Juk sūnelis nekaltas! Kai Lėja pradėjo lauktis, ji suprato, kad joje auga mažas žmogelis. Dar kai vaikelis buvo pilve, moteris mylėjo jį, kalbėjosi su juo, dainavo.
Lėja mano, kad svarbu šviesti jaunas mergaites ir berniukus, kad užsimezgusi gyvybė jau nuo pat pradžių yra sąmoningas žmogeliukas. Dabar ji džiaugiasi, kad pasiliko sūnelį, net negali įsivaizduoti, kas būtų jei jo nebūtų. „Džiaugiuosi, kai atsikeliu ryte ir jis pradeda bendrauti, bet nedžiugina, kad nėra šeimos“, - sako Lėja.
Gaunant per mėnesį vien 97 Lt valstybės skirtą pašalpą vaikui labai sunku išsiversti Juk vien sauskelnių pakuotė kainuoja per 40 Lt, o dar košytės, mišinukai.
Lėja mano, kad dažniausiai abortus darosi moterys dėl materialinių sunkumų arba dėl smurto šeimoje. Ji sako nesuprantanti moterų, kurios būdamos materialiai apsirūpinusios, vis tiek renkasi abortą arba dėl karjeros nenori vaikų.
Pašnekovės vardas pakeistas
Kalbino Justina Arutiunian, Vilniaus arkivyskupijos Caritas
