Daugelis tikriausiai yra girdėję apie paslaptingus piešinius Naskos dykumoje Peru. Panašių žemės ženklų, vadinamų geoglifais, visiškai atsitiktinai rasta ir Kazachstano stepėse. VU Istorijos fakulteto ir Istorijos instituto mokslo darbuotoja Giedre Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen apie geoglifus pasakojo „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“:
„Geoglifai – tai žmogaus kūriniai kraštovaizdyje. Geriausiai jie matyti žiūrint iš viršaus. Vieni statyti iš įvairiausių akmenų, kiti – iš sampilų. Dar kiti,kaip pavyzdžiui garsusis Ufingtono baltasis arklys, yra išgraviruoti tame pačiame kraštovaizdyje,nuimant viršutinį sluoksnį ir atveriant, sakysime, kreidos sluoksnį ir taip sukuriant tam tikrą piešinį. Kazachstano geoglifai – tai daugiausia geometrinės linijos. Vieni padaryti iš sampilų linijų, kvadratų ar apskritimų su skersinėmis linijomis. Kiti – ištisinės linijos. Vienas iš tokių pavyzdžių – Turgajaus svastika, kuri pastatyta iš ištisinių linijų, ištisinių sampilų“.
Anot pašnekovės, Kazachstano geoglifai atrasti prieš penkerius metus, jų jau žinoma apie 50. Juos atrado ne archeologai, ne istorikai, o žmonės, žiūrinėdami „Google Earth“ nuotraukas.
„Kazachstano geoglifai – didžiausi pasaulyje, kai kurie net iki pusės kilometro skersmens. Tie didžiuliai, žmogaus iš žemės pastatyti sampilai, viduje tušti, jokios organikos, kultūrinio sluoksnio nėra. Yra kelios teorijos, kam jie buvo naudojami. Naskos piešiniams Peru, padarytiems iš spalvotų akmenukų, priskiriama religinė funkcija. Geoglifai Kazachstane atliko bent kelias funkcijas. Vieną jų – ekonominė. Manome, kad jie žymėjo tam tikros genties, klano ganyklų ar užimamos teritorijos ribas. Tačiau Turgajaus svastika, aplink kurią yra daug laidojimo vietų – kurganų arba pilkapių – galėjo turėti tam tikrą simbolinę, religinę funkciją“.
Seniausias Kazahstano geoglifas datuojamas 800 m. pr. m. e. Taigi, maždaug 3000 metų senumo.
„Tai ankstyvasis geležies amžius – laikotarpis, susijęs su skitų arba saka migracija. Vėlesni geoglifai siejami su sarmatų ir alanų gentimis. Manome, kad tai tarsi nerašytiniai stepių klajoklių ženklai, tamgos. Jais žymėjo asmeninius daiktus žiedus, veidrodžius, puodus, diržų sagtis. Panašiai, kaip Gedimino stulpai. Tie geoglifai, kuriuos pastatyti reikėjo gero organizuotumo, daugelio žmonių pastangų, rodo, kad stepėse egzistavo sudėtingesnė visuomenė, nei mes manėme“, – pasakojo mokslininkė.
