Maždaug 560 metrų skersmens asteroidas 101955 1999 RQ36 gali 2182 metais susidurti su Žeme, pranešė Ispanijos mokslininkai.
Pasak jų, egzistuoja maždaug 1: 1000 tikimybė, kad šis 1999 m. atrastas potencialų pavojų Žemei keliantis asteroidas gali susidurti su mūsų planeta. Vertinant kitų netoli Žemės skriejančių kosminių kūnų keliamą pavojų, tokia tikimybė laikytina didele.
Sprendžiant iš atliktų skaičiavimų, labiausiai tikėtina tokio pavojaus grėsmė iškils 2182 metais. Pasak tyrime dalyvavusių mokslininkų, žinant šį faktą ateityje bus galima parengti reikiamas technologijas šio bei kitų Žemei pavojų keliančių asteroidų trajektorijoms pakeisti, skelbia „Physorg.com“.
„Bendra tikimybė, kad asteroidas 101955 1999 RQ36 susidurs su Žeme, lygi 0,00092, tai yra, maždaug vienam šansui iš tūkstančio. Tačiau reikia pabrėžti, kad didžioji tokios tikimybės dalis (0,00054) siejama su 2182 metais“, – teigia viena tyrimo autorių, Valadolido universiteto (Ispanija) mokslininkė Maria Eugenia Sansaturio. Šio asteroido orbitos tyrime dalyvavo Pizos universiteto (Italija), Astrozikos instituto Romoje ir NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (JAV) mokslininkai, sakoma pranešime.
Asteroidas 101955 1999 RQ36 įtrauktas į Potencialiai Žemei pavojingų asteroidų (PHA, Potentially Hazardous Asteroids) sąrašą, kurį sudarinėja NASA Arti Žemės skriejančių objektų programos specialistai. Į šį sąrašą iki šio laiko įtraukta 1140 atrastų asteroidų. Mokslininkai pabrėžia, kad tai anaiptol nereiškia, kad jie susidurs su Žeme – į šį sąrašą jie įtraukti todėl, kad egzistuoja tokio pavojaus galimybė.
Pasak mokslininkų, nors asteroido 101955 1999 RQ36 orbita yra tiksliai nustatyta remiantis 290 atliktų optinių stebėjimų ir 13 radarų matavimų rezultatais, egzistuoja ir gana žymus „orbitos neapibrėžtumas“, susidarantis dėl vadinamojo Jarkovskio efekto: asteroido paviršių veikiantis kosminis spinduliavimas gali pakeisti jo pagreitį.
Žurnale „Icarus“ paskelbto tyrimo išvadose prognozuojama, kaip keistųsi šio asteroido orbita dėl Jarkovskio efekto. Iki 2060 metų orbitos, kuria skriedamas asteroidas gali susidurti su Žeme, nuokrypis bus santykinai vidutiniškas, tarp 2060 ir 2080 metų, asteroidui artėjant prie Žemės, jis padidės 4 kartus, po to vėl laikinai sumažės iki sekančio priartėjimo 2162 metais, o 2182-aisiais susidarys didžiausia susidūrimo tikimybė.
Mokslininkų teigimu, jei asteroidas 101955 1999 RQ36 būtų atrastas po 2080 metų, jo nukreipimui nuo pavojingo kurso būtų prireikę technologijų, kurios šiuo metu dar nėra sukurtos. Todėl esą šis pavyzdys rodo, kad pavojingų Žemei dangaus kūnų trajektorijų stebėjimas, kuris šiuo metu apsiriboja 80 – 100 metų perspektyva, laiko prasme gali būti nepakankamas realiai grėsmei įvertinti.