Bet kuriuo pasirinktu laiko momentu Žemė be Mėnulio turi dar bent vieną gamtinį palydovą, kurio skersmuo yra didesnis nei 1 metras, nustatė mokslininkai.
Tokią išvadą priėjo Kornelio universteto (JAV) astrofizikai Mikaelas Granvikas, Jeremie Vaubaillonas ir Robertas Jedicke, apskaičiavę, kiek laikinų palydovų gali turėti Žemė. Jų tyrimo rezultatai paskelbti interneto svetainėje „arXiv.org“.
Tokiais laikinais palydovais dažniausiai tampa prie Žemės priartėję ir į jos traukos lauką patekę asteroidai. Nors tokie natūralūs palydovai yra maži, šio tyrimo pasekmės mokslui yra fenomenalios, teigia tyrėjai. „Bet kuriuo pasirinktu laiko momentu aplink Žemę skrieja mažiausiai vienas – neskaitant Mėnulio – gamtinis palydovas, kurio skersmuo yra 1 metras arba didesnis“, – teigiama mokslininkų paskelbtame straipsnyje.
2006 m. astrofizikai aptiko asteroidą 2006 RH120, kuris iš pradžių buvo palaikytas dirbtiniu žemiškos kilmės objektu, galbūt panaudota raketos pakopa ar kokia kita kosmine šiukšle. Tačiau paaiškėjo, kad šis objektas buvo laikinas Žemės palydovas: iki 2007 m. liepos jis skriejo vadinamajame Hillo regione, kosminės erdvės dalyje šalia Žemės, kur pačios planetos trauka yra didesnė už Saulės trauką.
2009 m. žurnale „Astronomy and Astrophysics“ buvo paskelbtas mokslininkų straipsnis, kuriame jie įrodė, jog objektas 2006 RH120 yra natūralios kilmės, tai yra, asteroidas, taigi, jis galėtų būti laikomas pirmuoju istorijoje identifikuotu laikinu natūraliu Žemės palydovu. Ėmęsi naujo tyrimo, Kornelio universiteto astrofizikai pasitelkė Žemės - Saulės sistemos kompiuterinį modeliavimą siekdami išsiaiškinti, ar dažnai pasitaiko į 2006 RH12 panašių atvejų.
Kompiuterinis modeliavimas atskleidė, kad bet kuriuo pasirinktu laiko momentu aplink Žemę skrieja mažiausiai vienas natūralus laikinas palydovas. Nustatyta, kad vidutinė tokio palydovo „gyvenimo trukmė“ yra maždaug 10 mėnesių. Pasak mokslininkų, tokius palydovus atrasti padėtų techniškai tobulesnė netoli Žemės skriejančių objektų paieškos sistema.
Tokie mažieji laikini palydovai, tyrėjų teigimu, galėtų padėti sutaupyti milijonus dolerių: užuot siuntus kosminius aparatus į Saulės sistemą asteroidams tirti ir jų medžiagos pavyzdžiams paimti, pakaktų pasidairyti jų Žemės orbitoje. Nors tokie laikini palydovai ir maži, jų medžiagos pavyzdžiai mokslui būtų ne mažiau vertingi, nei mėginiai, paimti iš dideliuose asteroiduose nusileidusių kosminių aparatų.
