Vega yra viena ryškiausių mūsų dangaus žvaigždžių, puikiai matoma vasaros naktimis. Ji šviečia Lyros žvaigždyne, o vasaros mėnesiais su kitomis dviem ryškiomis žvaigždėmis – Denebu ir Altayru – susibėga į laikiną darinį, kuris vadinamas Didžiuoju Vasaros Trikampiu. Kadangi Žemės ašigalis svyruoja, šiaurės ašigalis per 26 tūkst. metų ciklą atsiremia į daugybę žvaigždžių. Vega prieš keletą tūkstančių metų jau buvo Šiaurine žvaigžde, o dar sykį ja taps po 12 tūkst. metų, primena „Space.com“.
Vidutinėse šiaurinio pusrutulio platumose vidurvasarį Vega spindi, galima sakyti, tiesiai virš galvos. O žvelgiant iš šiek tiek piečiau nei Lietuva esančių miestų (pvz., Niujorko, Madrido), Vega už horizonto per parą nusileidžia tik 7 valandoms ir matoma bet kurią metų naktį, jei dangus giedras.
Toliau į pietus Vega didžiąją dalį laiko praleidžia žemiau horizonto, o štai Aliaskoje, Kanadoje, Skandinavijoje ir didžiojoje dalyje Europos Vega nenusileidžia niekad.
Kadangi Vegos melsvai balta šviesa yra labai ryški (dabar šios žvaigždės ryškis yra 0,03), ši žvaigždė puikiai žinoma ir senovės kultūrose – pradedant senovės Kinija, baigiant polineziečiais. Jos pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos žodžio „waqi“ ir reiškia „krentanti“, „sminganti“.
„Tai – palikimas tų laikų, kai žmonės Lyros žvaigždyną suvokė ne kaip lyrą, o kaip smingantį grifą“, – „wiseGEEK“ rašo Maiklas Anisimovas (Michael Anissimov).
Vegos ir kitų astronominių kūnų (dažniausiai žvaigždžių) pavadinimai simbolizuoja tradicinę Islamo svarbą astronomijoje – tikintieji sekdami žvaigždžių padėtį danguje sužinodavo maldos laiką ir svarbiausių religinių švenčių metą, taip pat ir vietą, kur stovi šventoji Meka.
„Šimtai žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinti arabiškai – Altayras, Denebas, Vega, Rigelis, – 2013-ųjų žurnalo „Nature“ straipsnyje vardija Amerikos universiteto Šardžahe (Jungtiniai Arabų Emyratai) fizikos ir astronomijos profesorius Nidalas Guesumas (Nidhal Guessoum).
Moderniais laikais Vega tapo pirmąja po Saulės nufotografuota žvaigžde – tai buvo padaryta Harvardo observatorijoje 1850 m. liepos 16-17 d., naudojant 15 colių skersmens refraktorinį teleskopą. Ši žvaigždė buvo pasirinkta ir darant pirmąją istorijoje spektrografinę nuotrauką: 1872 m. Henris Dreiperis (Henry Draper) buvo pirmasis, išskaidęs Vegos šviesos spektrą ir nustatęs, kokie cheminiai elementai sudaro žvaigždę.
Prieš keletą dešimtmečių Vega sužibėjo ir popkultūroje, kai XX a. pabaigoje Holivudo režisierius Robertas Zemekis (Robert Zemeckis) ekranizavo Karlo Sagano (Carl Sagan) knygą „Kontaktas“ (Contact). Juostoje, kurioje suvaidino Džudė Foster (Jodie Foster), pasakojama apie Nežemiško proto paieškų institute SETI (Search for Extraterrestrial Intelligence) dirbančią astronomę, kuri aptinka iš Vegos sklindantį prasmingą radijo signalą.
Astronominiai stebėjimai teleskopu 2006 m. atskleidė, kad Vega sukasi taip greitai, kad jos ašigaliai yra keliais tūkstančiais laipsnių karštesni už pusiaują. Žvaigždė, kuri aplink savo ašį apsisuka vos per 12,5 valandos (palyginimui, Saulė apsisuka per 24-30 Žemės parų). Toks siaubingas greitis sudaro 90 proc. kritinio sukimosi aplink savo ašį greičio – dar 10 proc. ir žvaigždė suirtų.
2013-ųjų pradžioje astronomai paskelbė atradę Vegą juosiantį asteroidų žiedą. Gali būti, kad ten, tarp tų uolų yra ir planetų. Asteroidų išsidėstymas (analogiškas žiedui, kuris atrasta prie kitos žvaigždės – „Saurono akimi“ vadinamo įspūdingojo Fomalhauto) leidžia manyti, kad jį sudaro dvi sritys: lediniai asteroidai išorinėje dalyje ir uoliniai asteroidai arčiau žvaigždės besidriekiančioje vidinėje žiedo dalyje.
„Bendrai paėmus, didelis plyšis tarp šiltojo ir šaltojo žiedo yra požymis, kad tiek aplink Vegą, tiek aplink Fomalhautą skrieja ne viena planeta“, – pažymi Arizonos universiteto Stiuardo observatorijos astronomė Keit Su (Kate Su).
Vega yra kiek daugiau nei dvigubai už Saulę masyvesnė žvaigždė, nuo Saulės sistemos nutolusi per 25,3 šviesmečio. Tiesa, Vega už Saulę beveik dešimteriopai jaunesnė. Po Sirijaus ir Arktūro, Vega yra šviesiausia šiaurinio pusrutulio dangaus žvaigždė ir penkta ryškiausia žvaigždė visame Žemės dangaus skliaute. Kaip ir Saulė, Vega įeina į Vietinio žvaigždžių burbulo sudėtį – maždaug 300 šviesmečių skersmens kosmoso regionas.
