Ambicingas planas sulėtinti globalinį atšilimą, paliekant CO2 vandenynų dugne, susidūrė su problema. Nauji tyrinėjimai rodo, kad šis geoinžinerinis metodas nėra toks efektyvus, kaip buvo manyta iki šiol.
„Mes nepašalinome tiek anglies dioksido, kiek buvo planuota“, – sako tyrimams vadovaujantis mokslininkas Viktoras Smetacekas. Tačiau prieš galutinai atmetant vandenynų „tręšimo“ planą dar būtina atlikti papildomus bandymus. „Kaip bebūtų, mes dar nenurašome vandenynų tręšimo. Derinamas kartu su kitais globalinio atšilimo stabdymo būdais, vandenynų tręšimas vis dar gali padėti mažinant klimato kaitą“, - teigia tyrinėtojas.
V. Smetacekas ir jo komanda nori „užrakinti“ perteklinį CO2 kiekį pasaulio vandenynuose, ar, tiksliau, kaupti šias dujas mikroskopiniuose organizmuose – planktone. Mirę mikroorganizmai nusėstų vandenyno dugne, kartu su savimi nusinešdami sukauptą CO2. Viena planktono rūšis – fitoplanktonas – natūraliai šalina anglies dioksidą iš atmosferos fotosintezės metu. Vokiečių ir indų mokslininkai nusprendė, kad jeigu vandenyje būtų daugiau fitoplanktono, tai šie mikroskopiniai gyvūnai pašalintų daugiau CO2.
Fitoplanktonui augti reikalinga geležis, o atvirame vandenyne tinkamos geležies yra mažai, todėl vandens „tręšimas“ geležimi turėtų padėti fitoplanktonui augti. Pustrečio mėnesio trukusio bandymo metu mokslininkai 300 kvadratinių kilometrų plote Atlanto vandenyno pietvakariuose paskleidė daugiau nei šešias tonas tirpstančios geležies. Papildoma geležis paskatino planktono veisimąsi ir vandenyno biomasė bandymų plote padvigubėjo, tačiau rezultatas nebuvo toks geras, kaip tikėtasi. Dalis papildomai išauginto planktono, nespėjus jam mirti ir nugrimzti į vandenyno dugną, būdavo suvalgoma vėžiagyvių. Kadangi maisto grandinė pasistūmėjo laipteliu aukštyn, dalis CO2 buvo grąžinta atgal į atmosferą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad pietvakarių Atlanto tręšimas nebuvo geras būdas klimato kaitai stabdyti, tačiau reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų galima geriau ištirti šį metodą. Jų nuomone, kitų medžiagų bandymas, pavyzdžiui, silicio naudojimas vietoj geležies, ir kitų vandens plotų parinkimas gali duoti daugiau naudos.
„Niekas nesako, kad vien tik vandenynų tręšimas išspręs „šiltnamio dujų“ problemą, - teigia Woods Holo okeanografijos instituto mokslininkas Kenas Buesseleris. - Bet jei mes tuo pat metu išbandysime daug skirtingų sprendimo būdų, tai gali turėti didelį teigiamą poveikį stabdant klimato šiltėjimą“. Jis taip pat mano, kad tiesiog būtina atlikti daugiau eksperimentų, kad būtų rasta tinkamiausia vandenyno dalis ir medžiaga, skatinanti planktoną sugerti anglies dioksidą iš atmosferos ir nugramzdinti jį į vandenyno dugną.
