Mixstuff.ru siūlo susipažinti su vabzdžiai-rekordininkais, tarp kurių – patys mažiausi, patys pavojingiausi, patys garsiausi...
Didžiausias vabzdys: didžioji veta, milžinė iš Mažojo Barjero salos Naujojoje Zelandijoje
Veta (Deinacrida heteracantha) – milžiniškas vabzdys, kurio gimtinė – Mažojo Barjero salelė Naujojoje Zelandijoje. Tai yra didžiausias ir sunkiausias pasaulio vabzdys. Jo svoris siekia 71 gramą, o ilgis – 8,5 centimetro. Šie vabzdžiai – žiogų giminaičiai. Mūsų laikais veta yra labai reta, nykstanti rūšis.
Mažiausias vabzdys: dicopomorphia echmepterygis
Itin smulkūs širšių šeimos vabzdžiai – mažiausi iš visų žinomų. Šių vabzdžių gimtinė – Kosta Rika. Šios rūšies patinai pasiekia vos 0,14 milimetro ilgį. Maitinasi kitų vabzdžių lervomis.
Nuodingiausias vabzdys: pogonomyrmex maricopa
Skruzdėlės marikopa (Pogonomyrmex maricopa) – nuodingiausi pasaulio vabzdžiai, tačiau žmogui jos pavojaus nekelia. Šios skruzdėlė nuodai 25 stipresnė už bitės, bet išsiskiria jų tiek mažai, kad marikopa yra visiškai nepavojinga. Perskaitę pavadinimą, jūs tikriausiai pagalvojote apie kokią nors Afrikos bitę-žudikę. Viskas gerokai paprasčiau, nuodingiausias vabzdys gyvena praktiškai kiekviename amerikiečio namo kieme.
Ilgiausia vabzdžių pasaulio migracija: pantala flavescens
Pantala flavescens. Ši žirgelių rūšis pasižymi ilgiausia migracija vabzdžių pasaulyje. Netgi Monarcho drugelio migracija jai prilygti negali. Šie žirgeliai keliauja nuo Indijos iki Rytų ir Pietų Afrikos ir atgal su musonais. Jų kelias sudaro maždaug 14-18 tūkstančių. Be to, ilgas šių vabzdžių kelias paverčia juos lengvu grobių paukščiams. Jei ši rūšis išnyktų, paukščiams būtų nelengva atlaikyti ilgus skrydžius be nuolatinio maisto šaltinio.
Greičiausi sparnai: austrophlebia costalis
Ši žirgelių rūšis pajėgi išvystyti iki 35 mylių per valandą greitį – tai yra vabzdys su greičiausiais sparnais pasaulyje.
Labiausiai bauginantis vabzdys: locusta migratoria
Locusta migratoria arba migruojantys skėriai turbūt yra labiausiai bauginantis vabzdys, žinomas žmogui. Nepaisant to, kad dėl daugelio žmonių mirčių pasaulyje yra atsakingai moskitai, būtent skėriai visada priversdavo žmones išsigąsti. Skėrių būriai mūsų laikai yra retenybė, bet vis dar pasitaiko tam tikruose pasaulio kampeliuose: taip praėjusiais metais nutiko Madagaskare arba, pavyzdžiui, 2004 metais įvykęs skėrių puolimas Vakarų ir Šiaurės Afrikoje, atnešęs 2,5 milijardo JAV dolerių nuostolių.
Gyvybingiausias vabzdys: vokiečių tarakonas
Turbūt nedaug kas nustebs dėl šio punkto. Juk mes ne kartą girdėjome kažką panašaus į tokį pokštą: po branduolinio karo išgyvens tik tarakonai. Štai, pavyzdžiui, įdomus atvejis: vokiečių tarakono (blattaria germanica) lervai pavyko išgyventi pakankamai neįprastoje jai terpėje – storojoje 52 metų moters žarnoje. Akivaizdu, kad ji ten sugebėjo patekti su kažkokiu maistu ir net nenukentėjo nuo skrandžio virškinimo fermentų.
Rečiausias vabzdys: dryococelus australis iš Lordo Hau salos
Šis pakankamai stambus vabzdys gyvena Lordo Hau saloje tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos. Šis vabzdys buvo laikomas išnykusiu, tačiau 2001 metais vėl aptikta. Šiandien dryococelus australis populiacija sudaro ne daugiau 50, 2001 metais jų buvo suskaičiuota 21.
Vabzdžiui ir toliau gresia išnykimas, tačiau yra vilčių išsaugoti šiuos unikalius gyvius. Melburno zoologijos sodas bando veisti šiuos vabzdžius.
Garsiausias vabzdys: irklablakė
Irklablakė (micronecta scholtzi) – cikadų rūšis, kuri yra garsiausia, atsižvelgus į jos dydį. Cikados apskritai pasižymi labai garsiu skleidžiamu garsu, kai kurios rūšys gali „dainuoti“ 120 decibelų galingumu. Irklablakė, kuri yra vos 2 milimetrų ilgio, pajėgi sukurti 99,2 decibelų triukšmą. Tai galima būtų palyginti su sėdėjimu pirmoje eilėje, tiesiai prieš orkestrą.
Didžiausia vabzdžių kolonija: Argentino skruzdėlės
Argentinos skruzdėlės (linepithema humile) turi didžiausias vabzdžių kolonijas pasaulyje. Savo dydžiu jo netgi konkuruoti su žmonėmis. Mokslininkai nustatė, kad šios rūšies vabzdžiai, gyvenantys Amerikoje, Europoje ir Japonijoje, priklauso vienai ir tai pačiai kolonijai, nes atsisako kovoti vieni prieš kitus.
Be to, eksperimentai parodė, kad šios superkolonijos praktiškai gali būti laikomos viena kolonija. Eksperimentų dalyviai neparodo jokio priešiškumo vieni kitiems, atpažindavo „kvapą“, nepaisant tūkstančio mylių atstumo.
