Šioje technikoje naudojama vadinamoji aplinkos DNR (eDNR) – atsiskyrusių genetinių medžiagų, kurios iš organizmo patenka į aplinką, atliekos. Pavyzdžiui, odos ir plaukų, taip pat šlapimo ir kitos atliekos. Mokslininkai anksčiau yra sukūrę patikimą būdą rinkti eDNR iš vandens ir naudojo jį vandenyse randamoms rūšims nustatyti. Taip pat įrodyta, kad eDNR galima išgauti iš dirvožemio ir sniego.
Vis dėlto surinkti eDNR iš oro mėginių yra tikrai sudėtingesnė užduotis. Naujame tyrime, išsamiai aprašytame žurnale „PeerJ“, Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkai parodė, kaip gyvūnų DNR galima surinkti imant oro mėginius.
Tyrėjai išsiurbė orą iš nuogų molinių žiurkių urvų, taip pat iš kambario, kuriame jos buvo apgyvendintos, ir tada naudojo esamus metodus, kad patikrintų DNR sekas oro mėginiuose. Jie aptiko nuogų molinių žiurkių buvimą urvuose, taip pat ir šios rūšies eDNR aplinkoje.
Be to, jie taip pat sugebėjo nustatyti žmogaus DNR buvimą kambaryje ir urvuose. Iš pradžių jie spėjo, kad taip gali būti dėl taršos, tačiau paaiškėjo, kad genetinė medžiaga tolsta nuo savo pirminio šaltinio ir plinta aplinkoje.
Tačiau šią techniką dar reikia tobulinti. Nors akivaizdu, kad įmanoma surinkti „oro DNR“ uždaroje patalpoje, tačiau gali būti sunkiau aptikti atviroje aplinkoje. Nepaisant to, atsižvelgiant į naujausią eDNR surinkimo iš vandens mėginių sėkmę, mokslininkai mano, kad ateityje šią techniką bus įmanoma pritaikyti. Teoriškai tyrėjai galėtų patekti į sunkiai prieinamą gyvūnų aplinką, pavyzdžiui, urvą, ir nustatyti jame gyvenančias rūšis, naudodamiesi tik oro mėginiais.
„Vis daugiau susidomėjimo sulaukia eDNR panaudojimas. Tai ypač naudinga ekologams ar gamtosaugininkams, ieškantiems efektyvių ir neinvazinių būdų biologinei aplinkai stebėti. Čia pateikiame pirmuosius paskelbtus tyrimus, įrodančius, kad gyvūnų eDNR galima rinkti iš oro, atveriant tolimesnes galimybes tirti gyvūnų bendruomenes sunkiai pasiekiamose aplinkose, tokiose kaip olos ir urvai“, – sakė dr. Elizabeth Clare, tyrimo autorė ir vyresnioji lektorė Londono Karalienės Marijos universitete.
Ši idėja taip pat gali būti naudinga ir kitoms mokslo sritims, pavyzdžiui, kriminalistikai ir infekcinių ligų sekimui.
„Ši technika galėtų padėti mums geriau suprasti ore plintančių ligų, tokių kaip Covid-19, perdavimą. Šiuo metu socialinio atstumo gairės remiasi fizika ir įvertinimais, kaip toli viruso dalelės gali judėti, tačiau naudodamiesi šia technika mes iš tikrųjų galėtume patikrinti orą ir surinkti realius įrodymus tokioms gairėms paremti“, – paaiškino dr. E. Clare.
