Kaip ir anksčiau beveik kas antras nepageidaujamas elektroninis laiškas siunčiamas iš Azijos, po jos rikiuojasi Šiaurės Amerika ir Vakarų Europa.
Lapkritį kenkėjai parodė nesuvokiamą išradingumą ten, kur, atrodo, jau nieko naujo negalima sugalvoti. Kaip visada jie pasinaudojo socialinės inžinerijos metodais ir vartotojų žinių apie kenkėjų taikomus instrumentus trūkumu. Taip „Nigerijos“ šlamšto pavyzdžius papildė pranešimai, tariamai išsiųsti Amerikos kariškio, kuriam pavyko užgrobti judėjimo „Taliban“ už opiumo pardavimą gautus pinigus. Šlamšto siuntėjai siūlė kartu investuoti „uždirbtus“ pinigus, nes jiems neva trūksta patirties. Patikliems vartotojams buvo siūloma pervesti tam tikrą sumą „organizacinėms reikmėms“.
Paskutinį rudens mėnesį tradiciškai aktyviau siuntinėjami su Kalėdomis susiję laiškai. Populiariausia šiuo laikotarpiu siūloma paslauga – švenčių ir renginių bendrovėms organizavimas. Patys kūrybiškiausi šventinės tematikos laiškai apipavidalinti kaip Kalėdų atvirukai su reklama. Tokiu būdu siūlomos paslaugos, pavyzdžiui, įvairių internetinių ir mobiliųjų priedų kūrimas, gali ir nebūti susiję su Kalėdomis ar Naujaisiais metais. Beje, daugelyje lapkritį siųstų šlamšto laiškų buvo pasitelktas grafinis šlamštas – pritraukti vartotojų dėmesį ir išvengti šlamšto filtrų.
Lapkritį gerokai pasikeitė kenkėjiškų programų, kurios dažniausiai buvo dedamos prie šlamšto laiškų priedų, reitingai. Dabar lyderiauja kenkėjai, kurie vagia ne tik internetinės bankininkystės klientų sąskaitų slaptažodžius, bet ir visų kitų internetinių paslaugų vartotojų sąskaitas.
„Dėl teisėtų prekių ir paslaugų reklamos migracijos į kitus resursus, įskaitant socialinius tinklus ir kuponų paslaugas, pašto sraute sumažėjo šlamšto kiekis. Tačiau ši tendencija turi atvirkštinių padarinių – šlamšte bus aptinkami daugiau sukčiavimo atvejų ir virusų, – komentuoja Darja Gudkova, „Kaspersky Lab“ Turinio analitikų skyriaus vadovė. – Ikišventiniu laikotarpiu vartotojai turi būti itin atsargūs gavę laiškų iš įvairių parduotuvių, bankų ir kitų finansinių institucijų. Neverta atversti įtartinus nežinomų siuntėjų atsiųstus priedus, pereiti į banko puslapius pagal laiške pateiktas nuorodas, tuo labiau – pagal įtartinas nuorodas atverstuose puslapiuose rašyti asmeninę informaciją, ypač slaptažodžius ir prisijungimo duomenis į mokėjimo paskyras.“
