Šiame moksliniame darbe yra teigiama, kad „sterili“ pirmųjų penkių gyvenimo metų aplinka vaikui gali padidinti susirgimo riziką ir apriboja galimybes susidaryti organizmo atsparumui.
Tyrimų metu nustatyta, kad gripo infekcijos gali sukelti ūminę limfoblastinę leukemiją genetinį polinkį turintiems vaikams, tačiau tik tiems, kurie yra auginami itin sterilioje aplinkoje.
Tai reiškia, kad kūdikių ar mažų vaikų laikymas kartu su kitais vaikais gali iš tiesų apsaugoti juos nuo šio vėžinio susirgimo „pažymint“ jų imuninę sistemą vėlesniems susirgimams.
Profesorius Melas Greavesas iš Vėžinių susirgimų tyrimų instituto, turintis daugiau nei 30 metų patirtį tiriant šiuos procesus, šiuo metu kuria gydymo programą, kuri padėtų ateityje apsaugoti vaikus nuo vėžinių susirgimų.
„Svarbiausia išvada yra ta, kad daugeliu atveju vaikų leukemijos galima išvengti“, – pareiškė jis leidiniui „The Independent“.
Kasmet Didžiojoje Britanijoje leukemija pasireiškia 500 asmenų – tai yra vienas iš dažniausių vėžinių susirgimų vaikams – ir šis skaičius kasmet auga.
Profesorius aiškina, kokiomis sąlygomis šis susirgimas vystosi: dar įsčiose susiformavusi genetinė mutacija ir toliau jau sekantis genetinis pokytis, kurį išprovokuoja viena ar daugiau infekcijų.
Naujas tyrimas taip pat parodė, kad, nepaisant vis pasirodančių gandų, elektros linijos, elektromagnetinės bangos ar chemikalai nėra siejami su vėžiniais susirgimais.
Yra žinoma, kad vienas iš dvidešimties vaikų turės įgimtą „priešleukeminę mutaciją“, tačiau tik vienas procentas iš jų vėliau išsivystys į vėžinį susirgimą.
Mokslininkai nustatė, kad šios rūšies vėžio susirgimai dažnėja išsivysčiusiose šalyse, kur visuomenės yra turtingesnės, ir vaikai mažiau susiduria su infekciniais susirgimais.
Profesoriaus Melo Greaveso teigimu, tai yra taip vadinamasis „progreso paradoksas“. „Problema yra ne infekcijos – problema yra jų trūkumas“, – tvirtina profesorius.
Tyrimai atskleidė, kad du faktoriai – maitinimas krūtimi ir dienos centrų (auklės, lopšeliai, kitos vaikų susibūrimo vietos) lankymas – atlieka svarbią funkciją siekiant išvengti leukemijos ir stiprinti imuninę sistemą.
„Reiktų mažiau pergyventi dėl įprastų ar trivialių infekcijų bei paskatinti žmonių kontaktą pirmuosius penkerius metus kaip įmanoma daugiau vaikų – ir kontaktas su vyresniais vaikais taip pat yra tikriausiai teigiamas dalykas“, – aiškino jis.
Medikai ragina santūriai vertinti naujus teiginius, tačiau džiaugiasi proveržiu
Kiti leidinio kalbinti medikai nors ir sutiko su M. Greaveso idėja, tačiau perspėjo, kad dar reikia daug sužinoti apie leukemiją, taip pat kad kol kas nėra nustatyta tiksliai, kurios infekcijos yra už tai atsakingos.
Vienas iš geriausių JAV vėžinių susirgimų tyrimų specialistų, profesorius Charlesas Swantonas pažymėjo, jog vaikų leukemija yra itin retas susirgimas, ir kol kas nėra tiksliai žinoma, ar tėvai gali kaip nors to išvengti. „Norime užtikrinti visus vaikų, kurie sirgo ar dabar serga leukemija, tėvus, kad mes neturime informacijos, jog buvo įmanoma ką nors padaryti, kad būtų išvengta susirgimo“.
Mokslininkai pažymėjo, kad nepaisant atlikto didelio M. Greaveso darbo, jo moksliniam darbui pagrįsti dar bus būtina atlikti papildomus tyrimus.
