Internetinės parduotuvės tapo mūsų kasdienybės dalimi. Jose pirkti patogu ir pigu, tačiau ne visada saugu.
Todėl „Computer Bild Lietuva“ šiame straipsnyje pateikia patarimus, kaip neapsigauti ir netapti internetinių sukčių aukomis, perkant elektroninėse parduotuvėse.
Artėja šventės – metas pirkti dovanas. Jau matome ateities viziją – parduotuvės pilnos žmonių, grūstis, triukšmas ir bloga nuotaika. Tačiau visų šių blogybių išvengsime, jei pirksime internetu. Juk šiandien „online“ galime rasti be veik viską – pradedant elektronikos prekėmis ir baigiant maistu. Perkant internetu nereikia niekur važiuoti, mat prekės bus pristatytos tiesiai į namus. Tiesa, kai laukiame kurjerio, į galvą pradeda lįsti mintys apie tai, kad galbūt mus apgavo. Kad tokių abejonių nekiltų, svarbu būti atsargiems ir apdairiems pirkimo metu. Todėl „Computer Bild Lietuva“ šiame straipsnyje patars, ką reikia daryti, kad apsipirkimas internetu netaptų galvos skausmu.
Svarbiausi patarimai
Nors į el. parduotuvę patys negalime užeiti ir pasidairyti, tačiau pirkimo taisyklės yra labai panašios kaip ir tikroje. Štai keletas pagrindinių principų, kuriais vadovaudamiesi, apgaulės tikimybę sumažinsime iki minimumo:
● Sužinokime daugiau apie parduotuvę. Realybėje nesilankytume parduotuvėje, virš kurios durų graži iškaba, kainos ypač geros, tačiau pardavėjai slepia veidus po kaukėmis. Panašiai ir internete – prieš svarstydami apie pirkimą, surinkime kiek įmanoma daugiau duomenų apie parduotuvę, pvz., bendrovės adresą ir telefono numerį.
● Įsitikinkime, kad mūsų asmeniniai duomenys bus tinkamai apsaugoti. Prieš pirkdami el. parduotuvėje pirmiausiai turime užsiregistruoti. Dažniausiai mums gali tekti įrašyti savo vardą, pavardę bei kai kuriuos kitus duomenis apie save. Mokėdami už prekes, turėsime įvesti ypač svarbią informaciją apie kortelę ar sąskaitą banke. Šių duomenų pakanka, kad mūsų kortele galėtų atsiskaityti bet kas. Todėl visada įsitikinkime, ar internetinė parduotuvė konkrečiai aprašo, kaip bus saugomi ir naudojami duomenys apie jų klientus.
● Patikrinkime el. parduotuvės reputaciją. Atsargumas gėdos nedaro. Todėl taip pat verta paieškoti informacijos apie konkretų pardavėją interneto platybėse. Pirkėjų atsiliepimai, skundai, el. parduotuvių reitingavimo svetainės ar tiesiog tinkama užklausa „Google“ paieškoje – visa tai padės galutinai įsitikinti, kad neatiduodame savo pinigų aferistams.
● Gerai suskaičiuokime kainą. Dažnai apsilankyti tam tikroje parduotuvėje priverčia patraukli kaina. Tačiau šioje vietoje galime greitai apsigauti. Juk pardavėjai iš pradžių aiškiai nenurodo visų galimų išlaidų – jas sužinome tik prieš spaudžiant apmokėjimo mygtuką. Tuo momentu dažnas mūsų jau galvoja, kaip panaudos pirkinį ir būna neatidūs. Nepatvirtinkime savo užsakymo, kol nematome galutinės sumos.
● Apmokėjimas – ypač svarbus momentas. Jo metu yra didžiausia rizika, kad bus pavogti mūsų banko kortelės ar kiti svarbūs duomenys. Todėl gerai įvertinkime apmokėjimo būdą – kreditine kortele, virtualia kreditine kortele, banko pavedimu, per tarpininkaujančią sistemą, pvz., „Paypal“. O galbūt įmanoma sumokėti grynais pinigais, atsiimant prekes.
● Saugokite pirkimą įrodančius dokumentus. Įprastoje parduotuvėje paimame čekį, kuris automatiškai tampa mūsų prekės garantijos dalimi. Pirkdami internetu taip pat išsaugokime visus įmanomus dokumentus, įrodančius sandėrį. Visada atsispausdinkime savo užsakymą, jo patvirtinimą, pardavimo sąlygas bei prekių ar paslaugų apibūdinimą. Saugokime visus susirašinėjimo su bendrove dokumentus – jų gali prireikti, jei susidursime su problemomis.
● Pasidomėkime skundų pateikimo sistema. Jeigu elektroninėje parduotuvėje nerandame informacijos apie tai, kaip grąžinti prekes arba kaip elgtis, jei prekės nebuvo pristatytos – tada geriau nepirkti tokioje svetainėje. Jei perkame užsienyje, neišsprendus ginčo taikiai, mums gali tekti imtis teisinių veiksmų pardavėjo šalyje.
Kaip gali būti pavogti duomenys?
Mokėdami kreditine kortele, visada įrašome jos numerį, galiojimo datą ir specialų trijų skaitmenų kodą, kurį rasime kitoje kortelės pusėje, šalia mūsų parašo.
Jeigu šiuos duomenis sužinotų internetinis sukčius, jis lengvai galėtų apsipirkti, naudodamasis mūsų kortele. Deja, ši svarbi informacija beveik niekada nebūna visiškai saugi. Vagys ją perimti gali keliais atvejais:
● Iš mūsų kompiuterio. Šis būdas įmanomas tuo atveju, jei „dėžė“ apkrėsta virusais ar kitomis kenkėjiškomis programomis. Dabar dažniausiai net nepastebime, kad mūsų kompiuteris apkrėstas virusais, skirtais vogti svarbius duomenis. Tokie kenkėjai registruoja visus klaviatūros paspaudimus ir siunčia juos savo kūrėjams. Šie patikrina visą informaciją specialiomis programomis ir atsirenka tik svarbius duomenis, pvz., kortelių numerius, slaptažodžius ar prisijungimo vardus.
● Duomenų perdavimo metu. Šiuo būdu duomenys pavagiami pirkimo metu, kai mes darome pavedimą pardavėjui.
● Iš pardavėjo duomenų bazės. Kai kurie pardavėjai saugo informaciją apie klientų kreditines korteles, todėl vagys šiuos duomenis gali perimti iš pačių pardavėjų, įsilaužę į jų svetainę. Visada verta išsiaiškinti, kaip su svarbia informacija elgsis pardavėjas ir nepirkti parduotuvėje, kurioje nėra aiškiai deklaruojama mūsų duomenų apsauga.
Maža kaina – nevisada galutinė
Pamačius gerą prekės kainą, kyla noras kuo greičiau ją nusipirkti. Skubėti nevertėtų, mat pardavėjai dažnai sąmoningai ar nesąmoningai pateikia nepilną kainą, kurią teks sumokėti.
● Pristatymo mokestis. Dažniausiai kainą padidina prekės pristatymo mokestis. Šis gali būti ypač didelis, jei perkame didesnę (sunkesnę) prekę užsienyje.
● Muitas ir PVM. Pirkdami ne Europos sąjungoje, pvz., JAV internetinėse parduotuvėse, nepamirškime, kad prie kainos prisidės importo muito ir pridėtinės vertės mokesčiai, kurie prekės kainą gali padidinti ypač ženkliai. Todėl visada prie kainos pridėkime šiuos mokesčius – juos sužinosime apsilankę Lietuvos respublikos muitinės svetainėje adresu http://bit.ly/CBL117.
● Kiti mokesčiai. Pardavėjai kartais iš pradžių nemini kitų papildomų išlaidų. Pvz., perkant aviabilietus pigių skrydžių bendrovėse, iš pradžių akį patraukia ypač maža kaina. Tačiau vėliau paaiškėja, kad teks sumokėti oro uostų bei kitus mokesčius, kurie labai ženkliai padidins kainą. Taip pat apsižiūrėkime, ar neužsisakome papildomų paslaugų, pvz., bagažo mokesčio, aviabilietų draudimo bei kitų, nebūtinų paslaugų.
Kaip apsisaugoti nuo duomenų vagystės?
Pavogę duomenis, internetiniai sukčiai gali kaip reikiant aptuštinti mūsų sąskaitas. Todėl „Computer Bild Lietuva“ pateikia keletą labai svarbių patarimų, kaip apsaugoti savo duomenis.
● Kompiuterio apsauga. Visada naudokime atnaujintą antivirusinę programą bei ugniasienę. Taip užkirsime kelią kenkėjams, vagiantiems duomenis iš mūsų kompiuterio.
● Pirkime tik tose el. parduotuvėse, kurios naudoja saugų persiunčiamų duomenų kodavimą (SSL). Tai reiškia, kad apmokėjimo metu visi svarbūs duomenys apie mokėtoją iš pradžių yra užkoduojami ir tik tada siunčiami pardavėjui. Apmokėjimas yra saugus tik tada, kai šalia svetainės adreso matome žalios spynelės simbolį , o adresas prasideda „https://“ (su raide „s“).
● Pirkdami, naudokime patikimus pirkimo tarpininkus. Tai specialios internetinės svetainės, kurios tarpininkauja sandorio metu tarp kliento ir pardavėjo. Tokiu būdu pardavėjas niekada negauna mūsų kortelės duomenų – rizika, kad jie bus pavogti sumažinama. Viena populiariausių tokių paslaugų – „Paypal“. Kitos panašios sistemos – „Google Checkout“, „Amazon Payments“ ar „Money Bookers“
● Nepirkime interneto kavinėse. Juk ten esančiais kompiuteriais naudojasi daugybė žmonių. Niekada negalime būti tikri, kad tokiame kompiuteryje sukčius nepaliko slaptos duomenų vogimo programėlės.
● Nepalikime pėdsakų naršyklėje. Todėl pirkimus bei kitas finansines operacijas atlikinėkime, naršyklėje įsijungę anoniminio naršymo funkciją.
● Nelaikykime visų prisijungimo vardų, PIN kodų, slaptažodžių bei kortelių duomenų kompiuterio kietajame diske. Yra sukurta nemažai virusų ar kitų kenkėjiškų programų, kurios nuskaito tokius duomenis ir nusiunčia juos savo kūrėjams.
„Eshops.lt“ patarimai
Didžiausio Lietuvoje el. parduotuvių katalogo „Eshops.lt" vadovas atkreipia dėmesį, kad tinkamai pasidomėjus el. parduotuvės patikimumu, rizika būti apgautiems sumažėja iki minimumo.
Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos katalogai vertina el. parduotuvės patikimumą yra šie: realūs įmonės rekvizitai ir kontaktai, apmokėjimas už prekes per finansinį tarpininką, grynųjų pinigų operacijos.
„Prieš įtraukdami el. parduotuves į katalogą, visada susisiekiame su jos atstovais, įsitikiname, kad įmonė turi biurą, įvertiname jos ligtolinę veiklą ir klientų atsiliepimus. Todėl renkantis el. parduotuvę iš specialaus katalogo rizika sumažėja iki minimumo“, – aiškino S. Dackys.
