• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pro Žemę ketvirtadienį turėtų praskrieti namo dydžio asteroidas, kuris prie mūsų planetos priartės arčiau negu skrieja Mėnulis, nesukeldamas pavojaus, tačiau jis suteiks mokslininkams retą galimybę įvertinti, kaip jie yra pasirengę reaguoti į realų asteroidų pavojų.

Pro Žemę ketvirtadienį turėtų praskrieti namo dydžio asteroidas, kuris prie mūsų planetos priartės arčiau negu skrieja Mėnulis, nesukeldamas pavojaus, tačiau jis suteiks mokslininkams retą galimybę įvertinti, kaip jie yra pasirengę reaguoti į realų asteroidų pavojų.

REKLAMA

Asteroidas 2012 TC4 pralėks maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, tačiau bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

Šis atstumas atitinka apie aštuntadalį atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Šią kosminę uolą stebinčių NASA ekspertų grupei vadovaujantis Mike'as Kelly tikina, kad asteroidas „nekelia jokio pavojaus, net palydovams“.

„Mes jau du mėnesius stebime TC4, todėl labai tiksliai žinome jo poziciją, ir tai leidžia labai tiksliai paskaičiuoti jo orbitą“, kuri nesikirs nei su Žemės, nei su palydovų orbitomis, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

REKLAMA
REKLAMA

Šis asteroidas buvo pirmą kartą pastebėtas prieš penkerius metus. Jis pro mūsų planetą pirmąkart praskriejo 2012-ųjų spalį – maždaug dukart toliau negu pralėks dabar – ir dingo iš akiračio.

REKLAMA

Šis 15-30 metrų skersmens akmuo savo dydžiu maždaug prilygsta meteoroidui, kuris 2013 metais sprogo atmosferoje virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Jo kinetinė energija prilygo apie 30 Hirošimos atominių bombų.

Sprogimo smūginė banga išdaužė beveik 5 tūkst. pastatų langus ir sužeidė daugiau kaip 1 200 žmonių.

Šis incidentas įvyko visiškai netikėtai, tačiau TC4 yra vienas iš tūkstančių kosminių uolų, kurių buvimo vieta mokslininkams yra žinoma. Nors manoma, kad tokių dangaus kūnų yra milijonai.

REKLAMA
REKLAMA

Per 609 paras aplink Saulę apskriejantis TC4 prie Žemės sugrįš 2050 ir 2075 metais, nurodė Europos kosmoso agentūros (ESA) netoli žemės skriejančių objektų programos Nyderlandų mokslininkas Ruedigeris Jehnas (Riudigeris Jenas).

„Šiandien mes žinome, kad Žemės jis nekliudys ir priartėjęs 2050 metais, tačiau šis priartėjimas gali pakreipti asteroido trajektoriją taip, kad jis gali atsitrenkti į Žemę 2075-aisias“, – sakoma jo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors jo susidūrimo su Žeme galimybė yra viena iš 750, TC4 yra 13-tas net mažiausią pavojų mūsų planetai keliančių dangaus kūnų sąraše.

Mes treniruojamės

„Mums reikia atlikti labai tikslius stebėjimus, kad galėtumėme geriau prognozuoti jo 2050-ųjų sugrįžimą“, – sakė R.Jehnas.

Panašiu atstumu nuo Žemės dangaus kūnai praskrieja gana dažnai. Pernai pro mus praskriejo trys dangaus kūnai, savo dydžiu panašūs į TC4.

REKLAMA

Tačiau TC4 yra ypatingas tuo, kad buvo pasirinktas pasaulinės perspėjimo apie asteroidų sistemos išbandymui. Šioje sistemoje yra kaupiami duomenys iš viso pasaulio observatorijų, universitetų ir astronominių laboratorijų tinklo.

Asteroidui priartėjus prie Žemės, mokslininkų komandos galės įvertini, ar tiksliai jiems pavyko nustatyti jo orbitą ir dydį, taip pat daugiau sužinoti apie šio dangaus kūno sudėtį.

REKLAMA

„Mums tai bandomasis atvejis, – sakė R.Jehno kolega Detlefas Koschny (Detlefas Kosnis) . – Mes treniruojamės tikrai rimtam išbandymui“.

Daugelis mokslininkų mano, kad vieną dieną Žemė gali susidurti su didžiuliu dangaus kūnu, panašiu į tą, kuriam pataikius į mūsų planetą išnyko dinozaurai.

Tačiau net ir galėdami nustatyti tokio susidūrimo laiką, kol kas mokslininkai yra beveik bejėgiai padaryti ką nors, kad jo būtų išvengta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TC4 arčiausiai prie Žemės priartės ketvirtadienį 5 val. 41 min. Grinvičo (8 val. 41 min. Lietuvos) laiku, skriedamas virš pietinės Australijos dalies, nurodė ESA ir NASA.

Plika akimi jis nebus matomas, tačiau „jį galima bus pamatyti naktį iš spalio 11 į 12 dieną maždaug 4 val. visose Europos observatorijose“, patikino R.Jehnas.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų