Nebekontroliuojamas bendrovės „Intelsat“ palydovas „Galaxy 15“ ir toliau „dreifuoja“ kosmose, artėdamas prie kitų dviejų geostacionarių palydovų.
Ryšių palydovas „Galaxy 15“, transliuojantis „C-band“ režimu, nustojo reaguoti į valdymo centro komandas dar balandžio 5 dieną. Jo kontrolės taip ir nepavyko atstatyti. Iš pirminės pozicijos (133 laipsniai vakarų ilgumos) pasitraukęs palydovas „slysta“ 36 000 kilometrų aukščio geostacionaria orbita, keldamas pavojų kitiems kaimynystėje esantiems kosminiams aparatams, skelbia „Space.com“.
Specialistų teigimu, šis įvykis neturi precedento, nes „Galaxy 15“ ir toliau tvarkingai veikia, vykdydamas transliacijas. Tai reiškia, kad, priartėjęs prie kitų šalimais skriejančių ryšių palydovų, jis gali sukelti trukdžius, kurie neleistų vartotojams naudotis valdomų palydovų paslaugomis.
Pranešama, kad šiuo metu „Galaxy 15“ „dreifuoja“ stabilia ir nuspėjama trajektorija. Pasak „Intelsat“ specialistų, šiuo metu visas dėmesys sutelktas į tai, kaip būtų galima išvengti trukdžių šį mėnesį jam priartėjus prie kitų dviejų „Intelsat“ palydovų „Galaxy 13“ ir „Galaxy 14“. Turimais duomenimis ,šių palydovų susidūrimo galimybė atmestina.
Liepos 8 dieną „Galaxy 15“ turėtų pradėti artėti prie „Galaxy 13“. Arčiausiai nuo jo „Galaxy 15“ praskris liepos 13 dieną. Prie „Galaxy 14“ orbitos „palydovas – zombis“ pradės „slysti“ liepos 26-ąją. Mažiausiu atstumu jiedu prasilenks liepos 30 d.
„Galaxy 13“ ir „Galaxy 14“ teikia videotransliacijų paslaugas JAV gyventojams. Pasak „Space.com“, keli „Intelsat“ bandymai išjungti nebekontroliuojamą palydovą buvo nesėkmingi. „Paprastai palydovui sugedus jis tiesiog nustoja veikęs ir mums nebekelia rūpesčių, – aiškino „Intelsat“ atstovas Steve'as Goodas. – „Galaxy 15“ vis dar veikia, tad formaliai laikomas funkcionuojančiu. Mes žinome, kur tiksliai jis yra, žinome, ką jis daro, žinome visus jo nustatymus“.
Pasak S. Goodo, tokia anomalija beprecedentė. Praradus ryšį su palydovu, „Intelsat“ pradėjo techninių šio įvykio priežasčių tyrimą, tačiau specialistai taip ir nesugebėjo nustatyti, kas būtent sukėlė tokį gedimą. „Tai be jokių abejonių unikali situacija, – pareiškė S. Goodas. – Pas mus yra žmonių, kurie dirba su palydovais daugiau nei 40 metų, bet jie nėra matę nieko panašaus“.
Anot specialistų, kosmose dreifuojantis „Galaxy 15“ ilgainiui turėtų prarasti orientacijos į Žemę galimybę. Kai tik tai nutiks ir palydovo saulės elementų skydai nebebus nukreipti Saulės pusėn, po kurio laiko išsikraus palydovo įrangą maitinančios baterijos. Inžinieriai neatmeta galimybės, kad, senkant energijos atsargoms, gali automatiškai persikrauti vidinis palydovo kompiuteris, tačiau tokia tikimybė lieka neaiški. Vis dėlto tai gali būti paskutinė viltis, jog „atsikvošėjęs“ palydovas vėl ims siųsti į Žemę telemetrinius duomenis, ir „Intelsat“ inžinieriai susigrąžins jo valdymą.
Jei „Intelsat“ specialistams nepavyks „atgaivinti“ „Galaxy 15“ palydovo, jis papildys vadinamųjų orbitinių zombių, t.y. geostacionaria orbita skriejančių nebekontroliuojamų palydovų, gretas. Teigiama, kad šiuo metu yra dešimtys tokių palydovų, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo patraukti iš geostacionarios orbitos iki visiškai prarandant jų kontrolę.
Priklausomai nuo jų pozicijos gedimo metu, tokie palydovai „slysta“ link vieno iš dviejų vadinamųjų libracijos taškų, jų padėtis – 105 laipsniai vakarų ir 75 laipsniai rytų ilgumos. Pasak JAV bendrovės „XL Insurance“, šiuose „orbitos slėniuose“ vadinamose kosminės erdvės vietose yra susikaupę daugiau nei 160 palydovų.
