Ozono sluoksnis Žemės atmosferoje nebeplonėja ir visiškai atsistatys iki šio amžiaus vidurio, atskleidė naujausio tyrimo rezultatai.
Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos (UNEP) ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) specialistų neseniai paskelbta ataskaita apie ozono būklę yra pirmasis išsamus tokio pobūdžio tyrimas per pastaruosius 4 metus, pranešė britų dienraštis „Daily Mail“.
Šio dokumento išvadose teigiama, kad ozono sluoksnis virš Žemės ašigalių lig 1980 metų lygio turėtų atsistatyti iki 2048 metų. Tiesa, ozono „skylė“ virš Antarktidos, atsirandanti kiekvienų metų pavasarį, vargu ar užsitrauks anksčiau, nei iki 2073 metų, mano mokslininkai.
Ataskaitoje dėl ozono koncentracijos atmosferoje teigiama, kad Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolas, uždraudę naudoti jį ardančias chemines medžiagas, apsaugojo stratosferoje esantį ozono sluoksnį nuo dar spartesnio ardymo. Šią ataskaitą ruošė ir analizavo 300 mokslininkų, ji buvo paskelbta rugsėjo 16-ąją, Tarptautinę ozono sluoksnio apsaugos dieną, teigiama pranešime.
Pranešama, kad 2010 metais ozoną ardančių medžiagų, kurias uždraudė 1987 m. pasirašytas Monrealio protokolas, išmetimas į atmosferą buvo 5 kartus mažesnis, nei buvo siekiama Kioto protokole – tarptautiniame susitarime, numatančiame 2008 – 2012 m. 5,2 proc. sumažinti vadinamųjų „šiltnamio dujų“ emisijas lyginant su 1990 metais.
UNEP vykdomojo direktoriaus Achimo Steinerio teigimu, jei ne Monrealio protokolas ir Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, jį ardančių chemikalų kiekis iki 2050 m. būtų padidėjęs dešimteriopai. Vien dėl šios priežasties dar 20 mln. žmonių būtų susirgę odos vėžiu ir apie 130 mln. – akies katarakta, o kur dar žala žmonių imuninei sistemai, laukinei gamtai ir žemės ūkiui, pabrėžė jis.
