ozono sluoksnis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) įspėja apie sumažėjusį ozono sluoksnį virš Lietuvos, tačiau tvirtina, kad tai didelio pavojaus sveikatai nekelia.  LHMT Kauno meteorologijos stoties duomenimis, bendrasis ozono kiekis ketvirtadienio duomenimis sumažėjo iki 238 Dobsono vienetų (toliau – DU). Tai – 20 proc. mažiau, nei dienos daugiametis vidurkis.

Ozono sluoksnis virš Lietuvos suplonėjo, tačiau tai dar nėra laikoma ozono skyle, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „NASA duomenimis, neįprastai sumažėjus bendrajam ozono kiekiui virš Arkties, pokyčiai buvo užfiksuoti ir Lietuvoje. (...) Pažymime, jog toks kiekis, koks yra virš Lietuvos, dar nėra laikomas ozono skyle“, – teigiama trečiadienį tarnybos išplatintame pranešime.

Ankstų pirmadienio rytą tamsūs lietaus debesys apgaubė šalies sostinę. Čia lyja smulkus lietus. Sinoptikai pasakoja, kad artimiausiomis dienomis orai bus panašūs. Aktyvus Atlanto ciklonas į Lietuvą neš vėjuotus, lietingus ir vėsius orus, tad skėčio namie palikti nereikėtų. Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, dieną vietomis galima perkūnija.

 Kauno meteorologijos stoties duomenimis bendras ozono kiekis 2015 m. gruodžio 6–7 d. virš Lietuvos sumažėjo iki 216 Dobsono vienetų (toliau – DU), tai yra 27 % mažiau nei šių dienų vidutinis daugiametis kiekis. Ozono skyle yra laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 DU. Lietuvoje per visą nuo 1993 m. atliekamų stebėjimų laikotarpį mažiausias ozono kiekis buvo išmatuotas 2007 m. gruodžio 21 d. – 202 DU, 33 % mažesnis nei tos dienos vidutinis daugiametis.

Ozono sluoksnis, kuris saugo gyvybę nuo vėžį sukeliančių Saulės spindulių ir kuris buvo pavojingai suplonėjęs, rodo pirmuosius atsikūrimo ženklus, sakoma trečiadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) studijoje – vienoje iš retai pasirodančių gerų naujienų dėl aplinkos. Ekspertai sako, kad tai didele dalimi nulėmė pasauliniai veiksmai: 1987 metų draudimas dėl žmogaus veiklos išskiriamų dujų, kenkiančių šiam delikačiam, dideliame aukštyje virš Žemės esančiam ekranui.

Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kuris atskleidė, kas ištiktų mūsų planetą, jeigu kiltų branduolinis karas. Pasaulinis badas, atšalimas, ozono sluoksnio nykimas… pasak mokslininkų, būtent tai užkluptų visus po branduolinio konflikto išlikusius Žemės gyventojus. Tikimasi, kad šis tyrimas ateityje atgrasys bet kurią tautą naudoti tokio tipo masinio naikinimo ginklus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsigytas spektrofotometras leis atlikti detalesnius ozono sluoksnio bei UV spinduliuotės stebėjimus. Birželio mėnesio pabaigoje turėtų pradėti veikti naujas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos įsigytas spektrofotometras. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialisto Dariaus Mikalajūno, prietaisas turi ypač platų panaudojimo spektrą.

Didelis ugnikalnio išsiveržimas vulkaniškai aktyviame Centrinės Amerikos regione galėtų išskirti pakankamai dujų, kurios keleriems metams smarkiai paplonintų ozono sluoksnį, teigia tyrėjai. Toks ugnikalnio išsiveržimas galėtų dvigubai ar trigubai padidinti dabartinius cheminių elementų bromo ir chloro kiekius stratosferoje, viršutiniame atmosferos sluoksnyje, kuriame esančios ozono dujos saugo mus nuo ultravioletinės spinduliuotės.

Europos kosmoso agentūros kosminis aparatas „Venus Express“ Veneros atmosferoje aptiko ozono sluoksnį. Be Žemės, ozono sluoksnį turi ir Marsas, skelbiama ESA pranešime. „Venus Express“ tyrimų programos mokslininkų straipsnis apie šį atradimą paskelbtas žurnale „Icarus". Ozonas Veneroje buvo aptiktas išanalizavus „Venus Express“ SPICAV (Spectroscopy for Investigation of Characteristics of the Atmosphere of Venus) spektrometro surinktus duomenis.