Tyrėjai bando nustatyti, kaip žmogaus veikla trikdo tropinių miškų azoto kaitos ciklą. Pirmieji rezultatai parodo, kokie ilgalaikiai padariniai atsiranda dėl padidėjusio azoto kiekio.
Oro tarša tręšia tropinius miškus vienu iš pagrindinių augimui reikalingų elementu. Nustatyta, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų medžių lapuose padidėjo azoto koncentracija bei išaugo sunkiųjų bei lengvųjų azoto izotopų santykis.
Normaliomis sąlygomis azotas yra bespalvės ir bekvapės dujos, kurios yra nelinkusios reaguoti su kitomis medžiagomis. Tačiau azotas yra labai svarbus baltymų komponentas.
Kai azotas yra jonizuotas žaibo ar įsiurbtas dirvožemio bakterijų, jis yra paverčiamas „aktyviuoju“ azotu, kuris gali būti panaudotas augimo procese. Žmonės azotą aktyvina Haberio procesu, kurio metu azoto dujos yra paverčiamos amoniaku – pagrindiniu trąšų ingredientu. Dabar žmogaus veikla Žemėje aktyvaus azoto kiekį yra padidinusi dvigubai.
Teigiama, kad augalams įsisavinant daugiau azoto, daugiau jo yra pašalinama ir į aplinką azoto oksido dujų pavidalu. Šios dujos skatina šiltnamio reiškinį. Taip pat nustatyta, kad augalai vis daugiau įsisavina žmogaus veiklos sukurto sunkiojo azoto.
Tyrėjai teigia, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, kai kurios pupelių rūšys, pačios sugeba paversti azotą į trąšas sąveikaudamos su dirvožemio bakterijomis. Papildomas sunkiojo azoto kiekis iš dirvos šiuos augalus pražudytų, ko pasėkoje sumažėtų jų populiacija bei taip pakistų augalijos sudėtis.
Taršos darys įtaką dirvožemiui ir augalijai tyrimus tikimasi tęsti ir ateityje.
