Vakar vakare iš Kanaveralo kyšulio pakilęs JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Atlantis“ pradėjo vykdyti orbitinio teleskopo „Hubble“ remonto darbų programą – vieną pavojingiausių NASA misijų nuo išsilaipinimo Mėnulyje laikų.
Ši NASA kosminė misija laikoma viena pavojingiausių dėl to, kad „Hubble“ teleskopo orbitoje, maždaug 563 kilometrų aukštyje virš Žemės, egzistuoja sąlyginai didelis susidūrimo su vadinamosiomis kosminėmis šiukšlėmis pavojus. Jis kilo po vasarį įvykusio Rusijos ir JAV palydovų susidūrimo. Specialistų vertinimais tikimybė, kad šios misijos metu NASA erdvėlaivis gali susidurti su palydovų nuolaužomis, yra 1: 221.
Tačiau šio „Atlantis“ skrydžio į orbitą rizika yra verta programos tikslo, teigia „Space.com“. Svarbiausiam po Galilėjaus teleskopo žmonijos astronominiam instrumentui – orbitiniam teleskopui „Hubble“ – jau suėjo 19 metų, jo techninė įranga sensta ir genda: neveikia dvi teleskopo kameros, reikia pakeisti duomenų kaupimo ir perdavimo modulį, sugedusius giroskopus bei kitą įrangą. Ši „Hubble“ techninio aptarnavimo ir remonto misija bus penktoji ir jau paskutinė. Jeigu ji bus sėkminga, tikimasi, kad orbitinis teleskopas galės veikti mažiausiai iki 2014 metų.
„Hubble“ teleskopo remonto darbai. "Reuters/Scanpix" iliustr.
Mokslininkų teigimu, „Hubble“ teleskopas tiesiogine to žodžio prasme atvėrė žmonijos akis į kosmosą, perdavęs į Žemę beveik 600 000 nuotraukų, kurios privertė perrašyti astronomijos vadovėlius ir atskleidė ne vieną Visatos paslaptį.
Pagal skrydžio programą „Atlantis“ rytoj turėtų priartėti prie „Hubble“ teleskopo ir „pagriebti“ jį savo mechanine „ranka“. Tada septynių „Atlantis“ astronautų įgula pradės teleskopo remonto darbus. Iš viso planuojami 5 astronautų išėjimai į atvirąjį kosmosą, kurie dėl palydovų mikronuolaužų grėsmės laikomi gana rizikingais.
Projektuojant „Hubble“ buvo numatyta, kad jis techniškai bus aptarnaujamas kas 3 metus, tačiau nuo 2002 m. NASA nėra surengusi nė vienos tokios ekspedicijos. Dėl susidariusio didelio laiko tarpo dabar reikalingas esminis remontas, teigia „Space.com“.
„Įsivaizduokite, kad turite automobilį ir važinėjate juo kasdien 7 metus, tačiau nė karto nebuvote užsukę į servisą. Būtinų aptarnavimo darbų ir keistinų detalių sąrašas būtų gana ilgas“, - sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro „Hubble“ projekto vadovas Prestonas Burchas.
Kadangi nelaimės atveju – jei „Atlantis“ susidurtų su didesne ar mažesne nuolauža – erdvėlaivis dėl gerokai mažesnės orbitos inklinacijos negalės „prisišvartuoti“ prie žemesniame aukštyje skriejančios Tarptautinės kosminės stoties, NASA parengė kosminės evakuacijos planą. Tuo tikslu skrydžiui į kosmosą jau paruoštas daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Endeavour“. Tol, kol „Atlantis“ bus kosmose, „Endeavour“ bus nuolatinėje 3 dienų iki starto parengtyje ir lauks įsakymo pakilti.
NASA skaičiavimais, jei kosminės nuolaužos pataikytų į „Atlantis“ per pirmąsias 2 – 3 misijos dienas, saugiai „užsibarikadavusi“ jo įgula maisto, vandens ir oro atsargų turėtų beveik mėnesiui. Tačiau jei nelaimė įvyktų baigiamajame misijos etape, atlikus „Hubble“ remonto darbus ir vykdant išorinę „Atlantis“ apžiūrą prieš būsimą nusileidimą, atsargų užtektų tik 16 dienų.
Jei prireiktų gelbėjimo misijos, „Endeavour“ pasiektų „Atlantis“ po maždaug 23 valandų nuo pakilimo, rašo „Space.com“. Kosminis laivas priartėtų prie „Atlantis“ per maždaug 7 metrų atstumą, ir įgula turėtų atviruoju kosmosu pereiti į „Endeavour“. Pagal tokį scenarijų „Atlantis“ vėliau būtų išvestas iš orbitos ir nuskandintas Ramiajame vandenyne.
