2020 – 2025 m. NASA planuoja surengti kompleksinę Veneros tyrimų ekspediciją, kuri preliminariais skaičiavimais JAV iždui atsieitų apie 3 – 4 milijardus dolerių, pranešė „New Scientist“.
Tikimasi, kad ji padėtų daugiau sužinoti apie „šiltnamio efektą“ Veneros atmosferoje, išsiaiškinti, kas nutiko praeityje planetoje galbūt egzistavusiems vandenynams ir pranešti apie galimo seisminio aktyvumo reiškinius.
NASA patarėjų grupė balandį turėtų paskelbti ataskaitą apie siūlomą Veneros tyrimų misiją. Preliminariais duomenimis, mokslininkai siūlys per artimiausius 15 metų pasiųsti į šią planetą vieną orbitinį palydovą, du Veneros paviršiuje nusileisiančius zondus ir du atmosferą tirsiančius balionus.
Veneros palydovas be seisminio aktyvumo stebėjimų ir kitų užduočių turės pabandyti išsiaiškinti, kas nutiko šioje planetoje buvusiam vandenynui. Mokslininkai mano, jog kadaise Veneroje buvo tiek vandens, kad visa planeta galėjo būti padengta 100 metrų gylio vandenynu.
Dėl didelio karščio Veneros paviršių pasieksiantys zondai galės veikti vos kelias valandas, tačiau per tą laiką jie turėtų pabandyti atrasti vandens suformuotų mineralinių medžiagų.
Du sieros rūgšties lašelių debesims atsparūs balionai su gondolose esančiais moksliniais prietaisais maždaug mėnesį kybos Veneros atmosferoje 55 kilometrų aukštyje. Manoma, kad per tą laiką jie 7 kartus apkeliaus aplink visą planetą, tirdami atmosferos sudėtį ir joje vykstančius reiškinius.
