Mokslininkai nustatė seniausios pasaulyje moters, sulaukusios 115 metų, DNR seką, praneša BBC.

Moteris, kuri mirė būdama seniausia pasaulyje, savo protiniais gebėjimais prilygo keliasdešimčia metų jaunesniam žmogui, be to, neturėjo jokių silpnaprotystės požymių, teigia olandų ekspertai.

Tyrimas, pristatymas konferencijoje Kanadoje, leidžia manyti, kad ji turėjo genus, apsaugančius nuo silpnaprotystės.

Teigiama, kad tolesni tyrimai galėtų padėti mokslininkams suprasti, kodėl kai kurie žmonės gimsta turėdami ilgą gyvenimą nulemiančius genus, teigia Didžiosios Britanijos tyrėjai.

Praėjo daugiau kaip dešimt metų nuo to laiko, kai pristatytas pirmasis žmogaus genetinio kodo projektas. Nuo to laiko iššifruoti galbūt kelių šimtų individų genai, mat DNR „skaityti“ leidžianti technologija tampa vis geresnė ir pigesnė.

Moteris, kurios tapatybė laikoma paslaptyje ir kuri vadinama tik W115, yra seniausias žmogus, kurio genetinis kodas iššifruotas.

Ji savo kūną paskyrė medicininiams tyrimams, suteikdama galimybę mokslininkams tyrinėti jos smegenis ir kitus organus bei visą genetinį kodą.

Henne Holstege iš Klinikinės genetikos departamento VU universiteto medicinos centre Amsterdame teigia, kad moters DNR pastebėta tam tikrų retų genetinių pokyčių.

REKLAMA

Kol kas neaišku, kokį vaidmenį jie vaidina, tačiau atrodo, kad kažkas jos genuose saugo nuo silpnaprotystės ir kitų senatvinių negalavimų.

„Žinome, kad ji ypatinga, žinome, kad jos smegenyse nebuvo visiškai jokių Alzheimerio pėdsakų. Kažkas jos kūne turėtų saugoti nuo silpnaprotystės. Manome, kad egzistuoja gebai, kurie gali garantuoti ilgą gyvenimą ir apsaugoti nuo Alzheimerio“, – kalbėjo H. Holstege.

W115 gimė per anksti ir nemanyta, kad ji išgyvens. Tačiau ji nugyveno ilgą ir sveiką gyvenimą, o sulaukusi 105 metų pateko į slaugos namus.

Būdama 100, ji gydyta nuo krūties vėžio, o galiausiai mirė nuo auglio skrandyje.

Kai moteriai buvo 113 metų, jos protiniai gebėjimai prilygo 60–75 metų amžiaus žmogaus gebėjimams.

Atlikę pomirtinius tyrimus, medikai nerado jokių silpnaprotystės ar užakusių arterijų, būdingų širdies ligoms, požymių.

Komentuodamas tyrimą Jeffrey Barrettas iš Sangerio centro Kembridže teigė, kad tai svarbus principo įrodymas.

„Seniausios pasaulio moters genomo iššifravimas yra svarbus atskaitos taškas, stengiantis suprasti, kaip DNR variacijos susijusios su ilgo, sveiko gyvenimo procesu. Tačiau norint tikrai suprasti tokį gyvenimą lemiančią biologiją, reikia išanalizuoti šimtų tūkstančių žmonių DNR sekas“, – BBC sakė jis.


Rašyti komentarą...
o
oplia
2011-10-17 18:41:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad arterijos neuzaktu , reikia gyventi be streso.Greiciausia ji buvo kaimiete.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų