Antarktidos ledynų tirpimas gali turėti stabdomąjį poveikį pasauliniam atšilimui, teigiama Antarktidą tiriančių „British Antarctic Survey“ programos mokslininkų tyrimo išvadose.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo ledo dangos išsilaisvinusiuose vandenyno plotuose apsigyvena mikroskopinės jūržolės. Ankstesnė daugelio metrų storio ledo danga nepraleisdavo saulės šviesos, todėl fitoplanktonas po juo negalėjo daugintis. Ištirpus ledui šie mikroorganizmai pradeda absorbuoti anglies dvideginį.
Apskaičiuota, kad fitoplanktonas kasmet iš atmosferos sugeria mažiausiai 3,5 mln. tonų CO2 dujų, tačiau šis kiekis, lyginant su metinėmis anglies dvideginio emisijomis (2007 m. į atmosferą pateko 38 mlrd. tonų šių dujų), atrodo labai mažas.
Britų mokslininkų teigimu, klimato kaitos požiūriu jų atradimas prilygsta vieno papildomo Velso dydžio miško atsiradimo pasaulyje poveikiui. Tačiau didesnė CO2 absorbcija iš ledo išsilaisvinusiuose vandenyno regionuose didina jūros vandens rūgštingumą, o tai gali turėti rimtų pasekmių įvairiai jūrų gyvūnijai.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Global Change Biology“.
