Ambicingiausias mokslinis eksperimentas nukels mus į Visatos pradžią.
Vakar prieš 13,7 milijardų metų prasidėjusioje Visatos istorijoje buvo atverstas naujas puslapis. Nuo to laiko, kai po Didžiojo sprogimo atsirado erdvė ir laikas, nė viena iš mums žinomų gyvų būtybių negalėjo pamatyti, kas atsitiko pirmosiomis Visatos egzistavimo akimirkomis, rašo britų dienraštis „The Times“.
Dabar žmonija sukūrė mašiną – jei norite, ją galima pavadinti laiko mašina – kuri atvers langą ir leis pro jį pamatyti vaizdus, kuriuos iki šiol galėjome išvysti tik savo vaizduotėje. Vakar apie devintą valandą ryto veikti pradėjo Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC, angl. Large Hadron Collider).
100 metrų gylyje po žeme prie Ženevos ežero kranto paslėptame tunelyje mokslininkai nukreipė subatominių dalelių pluoštą 27 kilometrų ilgio žiedu taip, kad jos nesiliestų prie jo sienų. Apsukę ratą protonai pradės lėkti juo 11 tūkstančių apsukų per sekundę greičiu, ir mes galėsime iš naujo pažvelgti į materialaus pasaulio prigimtį.
Pasak dienraščio, kai būna sukuriami nauji teleskopai, mokslininkai pradeda kalbėti apie „pirmąją šviesą“ – akimirką, kai teleskopas pradeda veikti. Jokių mokslo atradimų dar nepadaryta, bet prietaisas jau gali „matyti“. Vakar pirmąją šviesą išvydo LHC, ir mes sužinosime, ar šis neeilinis išradėjų ir inžinierių pasiekimas gali atlikti savo užduotį.
Per kelis artimiausius mėnesius dalelių greitintuvas iš protonų suformuos maždaug ketvirtadalio žmogaus plauko skersmens spindulius, o po to smogs juos vienas į kitą 99,9999991 proc. šviesos greičiu. Po tokio susidūrimo įvykęs energijos atpalaidavimas bus toks intensyvus, kokio nebuvo jau po vienos trilijoninės sekundės dalies po Didžiojo sprogimo. Subatomines „nuolaužas“ fiksuos galingi detektoriai.
Šie detektoriai galės aptikti naujas daleles ar net naujas dimensijas – struktūrinius kosmoso komponentus, apie kurių egzistavimą galėjome tik spėlioti, bet ne žinoti. Galbūt jos sudaro savotiškas olas, tokias dideles, kad į jas tilptų Vestminsterio katedros dydžio navos. Tai taip pat savotiškos šventovės, kuriose šlovinama žinių ir atradimų didybė.
Visata – stulbinama vieta, rašo „Times“. Jei fizikos dėsniai būtų išreikšti kiek kitaip, kosmosas atrodytų ne toks, kokį esame įpratę matyti. Supratę, kas atsitiko laiko aušroje, geriau suvoksime, kaip mes patys ir visa, kas mus supa, atsidūrėme dabartinėje situacijoje ir kaip susidarė sąlygos gyvybei.
Pasak dienraščio, talentingi vyrai ir moterys sukūrė daugybę įdomių hipotezių, kaip tai galėjo atsitikti. Pavyzdžiui, egzistuoja garsi Peterio Higgso bozonų – dalelių, suteikiančių energijai masę – teorija. Ji gerai dera su dabartinėmis mūsų žiniomis, ir daugelis fizikų mano, jog Higgso bozonai iš tiesų egzistuoja. Tačiau neatlikus eksperimento neįmanoma sužinoti, ar tokios įžvalgos yra teisingos.
Mokslas turi tikrinti hipotezes eksperimentais, įvertinti, ar jos gali būti patvirtintos įrodymais. Dažniausiai tokią galimybę suteikia naujos technologijos. Teleskopas leido Galilėjui pamatyti Jupiterio palydovus ir pateikti naujų įrodymų, kad ne visi dangaus kūnai sukasi aplink Žemę. Po kelių šimtmečių galingesni teleskopai suteikė galimybę Edwinui Hubble‘ui ir kitiems mokslininkams pamatyti, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos, ir taip patvirtinti Didžiojo sprogimo teoriją.
LHC – naujasis technologijų triumfas: jo superlaidūs magnetai ir sudėtingi detektoriai, kuriems sukurti ir pagaminti prireikė 14 metų, suteiks galimybę mūsų dienų mokslui surinkti tokių žinių, kokių anksčiau gauti buvo neįmanoma. Lygiai taip pat, kaip galingesni teleskopai leidžia pažvelgti toliau į kosmoso gelmes, tačiau nepranašauja, ką mes pamatysime, LHC – ir mes tai žinome – padės padaryti didžius atradimus, tačiau kol kas neaišku, kokius. Jis gali patvirtinti priimtas teorijas ar atskleisti jų trūkumus, arba inicijuoti jas pakeisiančias naujas versijas. Bet kuriuo atveju jis pakeis mūsų supratimą.
LHC leis žmonijai patirti vieną didžiausių nuotykių per šį ar kitus praėjusius šimtmečius, įminti daug didžiausių kosmoso paslapčių. O šis nuotykis prasidėjo vakar, rašo „Times“.
