manau kad yra kaskokia gyvybe uz zemes ribu

mūsų Galaktikoje yra trečdalis G klasės žvaidžių (kaip mūsų saulė) todėl, nežemiškos cililizacijos turėtų egzistuot.ateity planuojama kosmose statyti milžniškas radijo antenas priimti dirbtinius radijo signalus, tačiau galimi ir tokie variantai: pažengusi civilizacija greičiausiai naudos žvaigždžių sukeltą energiją: toks įvykis visatoje jau buvo kitoje Galaktikoje.Gal kas siunčia mums signalus?reikia tik jautresnių radioteleskopų.
vis tiek, jei kažkas kažkur iš tikrųjų egzistuoja, mes mūsų tolimi proainiai sulauks ateivių į žemę, manau

dar prie to paties: atrasta planeta 20 šviesmečių nuo mūsų, kurioje, kaip teigiama NASA ten dėl žemos temperatūros greičiausiai yra vandens, toje planetoje yra apie 40+C temperatūros.

Mūsų Paukščių Tako Galaktika ne viena Visatoje. Visatoje - milijardai galaktikų.
Technologinių civilizacijų retumas prašosi paaiškinimo. Vienas jų yra galaktikos cheminis praturtinimas. Vykstant branduolinėms reakcijoms žvaigždėse susidaro deguonis, azotas, anglis, geležis ir visi kiti elementai, iš kurių susideda Žemė, planetis ir mes, žmonės. Tiesiogine prasme esame žvaigdžių vaikai. Tokių vaikų gali būti apie visas žvaigždes esančiose planetose. Gyvybė Žemėje ir nežemiškoji biochemija priklauso nuo elementų, sunkesnių už vandenilį ir helį, o ypač nuo anglies, azoto ir deguonies kiekio. Šie ir kiti elementai, kaip minėta, gimsta žvaigždžių atominiuose reaktoriuose, paplinta erdvėje ir iš jų formuojasi naujos planetos, atsiranda gyvybė...ir žmonės. Tolimoje praeityje šių elementų nepakako gyvybei atsirasti. Saulė gamina daug šių elementų ir galbūt todėl Saulės sistema buvo palanki gyvybei atsirasti.
Tačiau mokslui kol kas nežinomas kritinis šių elementų kiekis, reikalingas gyvybei. Be to, Saulė yra ne vienintelė žvaigždė, gaminanti sunkiuosius elementus, iš kurių ir mes, žmonės. Senosios žvaigždės taip pat pagamina gausiai. Į Saulę panaši 7 mlrd. metų senumo žvaigždė 47 Ursae Majoris, prie kurios neseniai atrasta Jupiterio masės planeta, sunkiųjų elementų pagamina panašiai kaip mūssu Saulė. Gyvybė čia galėjo atsirasti prieš 2,5mlrd. metų. Galaktikoje yra milijonai panašių žvaigždžių, turinčių cheminių elementų. Gal jų planetose nebuvo tokios sodrios atmosferos, kuri reikalinga gyvybei atsirasti. Kai maždaug prieš 2,7 mlrd. metų atsirado fotosintezuojančios bakterijos, Žemės atmosferoje taip pat beveik nebuvo deguonies. Nuo laiko deguonies kiekis mūsų astmosferoje padidėjo tūkstanteriopai.
Be to, Pietų Afrikos šachtose rasta bakterijų, kurios gyvena be deguonies. Dėl urano skilimo veikiamos šilumos vyksta molekulių sintezė ne fotocheminiu būdu. Todėl cheminė galaktikos evoliucija nepaaiškina Fermi paradokso.
Tik tirdami kosmosą suprasime savo vietą Galaktikoje. Jei nerasime jokių technologiškai išsivysčiusių civilizacijų apraiškų, tai reikš, kad esame vieninteliai Saulės ar Dievo kūriniai mūsų Galaktikoje ir mūsų lemtis yra pradėti ją kolonizuoti

Nėra atlikta jokiu mokslinių įrodymų, kad kur kitur visatoje yra tokia nors civilizacija ar gyvybė, kaip Žemėje.Kosmosas radijo bangų ruože paslaptingai vis tyli ir tyli.Tačiau štai, Saulės sistemoje, prie Saturno planetos, Saturno palydove Encelade kaip ir Jupiterio palydove Europoje rasta ledo. Visa paviršių dengia vien ledas. negana to, astronomai ka tik padarė stulbinantį atradimą, kad būtent Enceladas turi vidinį energijos šaltinį ir detalūs astronominiai tyrimai rodo, kad Encelade yra vietomis daugiau kaip virš O - 5 C temperatūros šilumos. ten ten daug kur trykšta ledo geizeriai, o kas svarbiausia po ledo sluoksniu ateityje automatiniai zondai gali atrasti pirmų nežemiškų bakterijų Encelade, čia Saulės sistemoje!
Pagal duomenis, gautus iš Kasinio (Cassini) automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 kilometrų skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje. Jaudinantis naujas spėjimas susijęs su medžiagos čiurkšlėmis ir burbulais, besiveržiančiais iš palydovo paviršiaus. Čiurkšlės trykšta iš ilgų tarpeklių, pramintų tigro dryžiais, kurie matyti šioje Encelado pietų poliaus nuotraukoje. Detalūs modeliai patvirtina, kad medžiaga veržiasi iš negiliai po paviršiumi slypinčių skysto vandens kišenių, kurių temperatūra yra net 273 Kelvino laipsniai (0 Celsijaus laipsnių), nors Encelado paviršiaus temperatūra - apie 73 Kelvino laipsniai (-200 Celsijaus laipsnių). Svarbus žingsnis ieškant vandens ir nežemiškos gyvybės atsiradimo galimybių yra būtent tokie, netoli paviršiaus glūdintys, vandens ištekliai, kurie labiau pasiekiami negu, pavyzdžiui, vidinis vandenynas, aptiktas Jupiterio palydove Europoje.
Be to astronomai rado vandens garų kitose žvaigždžių planetose, ir tokių pasaulių kaip, kaip Jupiterio Europa, Ir Saturno Enceladas, kurie turi ledo ir vandens veikiausiai turi trečdalis mūsų Galaktikos žvaigždžių ar net planetos su vandenynais. Belieka sekti astronomijos naujienas,ir viską apie gyvybę sužinosime netolimoje ateityje

Geras straipsnis. Idomus, paslaptingas, sukeliantis ivairiu minciu, susimastymo. Mes ne vieni! Man patinka si tema.

Jau turime technologijas fotnonoam varikliui sukūrti.
Lieka tik atviras energijos šaltinio klausimas.
Fotononio variklio trauka tikrai nedidelė, bet jis ne reikalauja tokių dartbinės medžiagos kiekių, kiek ryja cheminis reaktyvinis variklis ir net daug mažiau nei joninis.
Gal būt pasirodys tikslinga joninį variklį naudoti skrydžiams planetų artimoje aplinkoje, o fotoninį - tarp planetų ir toliau.

Pvz skaičiavimai rodo, kad laivo su fotoniniu varikliu pagreitėjimas būtų: a=E/Mc, kur M- laivo masė, E - sunaudota energija, c-šviesos greitis.

"mokslininkai žino apie būtybes iš kitų planetų daugiau, nei priimta manyti." susnukiai o mums nieko paprastiems eiliniams zmones nieko nesako!!!!!

Šviesos greitis yra palyginus mažas greitis. Bet matyt jis dar ilgai jauks visą visatos įsivaizdavimą, nes mes neturime jokių kitų informacijos nešėjų, nei elektromagnetinės bangos arba (pagal kitą teoriją) fotonų srautai. Beje šie informacijos nešėjai nėra labai patikimi ir tikslūs. Visokiais būdais bandoma įvertinti netikslumus, bet manau kada nors žmonija susidurs su dideliais netikėtumais.

Mokslininkai teisingai mano, kad tikimybė beveik nulinė. Ko gero mes patys greičiau ką nors aptiksime, nei kad mus aplankys. Tai dėl dviejų priežasčių viena išsivysčiusioms civilizacijoms mes esame apsisnarglevę abriogenai, o antra, kuri daug svarbesnė, tai kad gyvename galaktikos užkampyje, beveik jos pakraštyje. Kas gi net aptikęs mūsų veklos pėdsakus pas mus belsis?
O ruoštis tam, tiek ir tikimybei, kad į Žemę gali nukristi didžiulis asteroidas ar kometa būtina. Kaip anksčiau sakydavo pionieriai: būk pasiruošęs!