Tai vis dar lieka viena didžiausių kosmoso paslapčių, tvirtina britų dienraštis „The Guardian“ (http://www.guardian.co.uk). Fizikai ją vadina Fermi paradoksu, taip pagerbdami Nobelio premijos laureatą Enrico Fermi, kuris 1950 m. atkreipė dėmesį į akį rėžiantį neatitikimą tarp prognozių apie gyvybės egzistavimą už Žemės ribų ir įtartinu ateivių, kurie atvyktų pas mus į svečius, trūkumu.
Dabar Danijos mokslininkai mano, kad, ko gero, bus radę būdą, kaip paaiškinti šį paradoksą. Jie teigia, kad kitų planetų gyventojai mūsų iki šiol nerado dėl to, kad jie kol kas neturėjo laiko paieškoms.
Naudodamas kompiuterinį mūsų Galaktikos – Paukščių Tako – modelį, fizikas Rasmusas Bjorkas iš Nielso Bohro fizikos instituto Kopenhagoje padarė prielaidą, kad viena civilizacija galėtų paleisti į kosminę erdvę aštuonis tarpgalaktinius zondus, šitaip pradėdama gyvybės paieškos Visatoje misiją. Kosmose kiekvienas iš tų zondų galėtų paleisti po aštuonis minizondus, kurie būtų nukreipti į artimiausias žvaigždes ir pasiekę jas pradėtų gyvenamų planetų paiešką.
R. Bjorkas savo tyrimą apribojo zondais, kurie tyrinėtų žvaigždžių sistemas vadinamojoje Paukščių Tako „gyvenamojoje zonoje“. Ten jos išsidėstę pakankamai arti centro, kad turėtų būtinų elementų kietoms planetoms, kuriose galėtų atsirasti gyvybė, suformuoti, tačiau būtų pakankamai toli, kad išvengtų asteroidų smūgių, nebūtų sudegintos žvaigždžių ar išsekintos radiacijos.
Fizikas apskaičiavo, kad net jei tarpplanetiniai zondai galėtų skrieti kosmosu 30 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu, t. y. 10 kartų mažiau už šviesos greitį (NASA į Saturną paleistas zondas „Cassini“ skrieja 32 kilometrų per sekundę greičiu), tai prireiktų 10 milijardų metų – beveik pusės Visatos amžiaus – kad būtų ištirta vos 4 proc. Galaktikos.
Apie šį tyrimą pasakojama naujausiame žurnalo „New Scientist“ numeryje.
Į mus panaši civilizacija galėtų sutrumpinti proto brolių paiešką pasinaudodama televizijos ir radijo transliacijomis iš kolonizuotų planetų. „Net ir tokiu atveju, jei tik jie nesukurtų kokios nors egzotiškos transporto rūšies, galinčios per dvi savaites nugabenti juos per visą Galaktiką, mums surasti jiems prireiktų milijonų metų, - tvirtina Bjorkas. – Galaktikoje tiek daug žvaigždžių, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė, bet ar galėsime kada nors užmegzti su ja kontaktą? Tik ne mūsų gyvenime.“
Tuo tarpu neseniai Vokietijoje atlikta apklausa atskleidė, kad 40 proc. vokiečių tiki tuo, jog ateiviai iš kitų planetų jau yra aplankę Žemę, rašo „Die Welt“ (http://www.welt.de). Šią apklausą užsakė leidinys „Reader‘s Digest Deutschland“.
Į klausimą, ar tiki, kad Visatoje egzistuoja nežemiškos kilmės protingos būtybės, teigiamai atsakė 35 proc. moterų ir 47 proc. vyrų. Apklausos rengėjai atkreipė dėmesį, kad didesnio išsilavinimo žmonės labiau tiki nežemiškų civilizacijų egzistavimu.
Apklausos rezultatai liudija, kad 44 proc. apklaustųjų mano, jog kitose planetose gyvena į žmones panašios būtybės, o ne siaubą keliantys monstrai. O bene įdomiausias atradimas – tai, kad 83 proc. nežemiško proto buvimu kosmose tikinčių vokiečių tvirtina, kad vyriausybė ir mokslininkai žino apie būtybes iš kitų planetų daugiau, nei priimta manyti.
