Elektroninę leidybą Lietuvoje labiausiai stabdo rinkos dydis ir eksporto galimybių nebuvimas, „Žinių radijui“ sakė pirmojo kompleksiško tyrimo apie elektroninę leidybą Lietuvoje bendraautorius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktaras Arūnas Gudinavičius.
„Lietuva yra labai maža rinka ir ją sudėtinga padidinti. Dar vienas svarbus dalykas, kaip nurodė daugelis leidėjų – eksporto galimybės nebuvimas. (...) Emigrantai, manau, ima skaityti anglų kalba, o mūsų leidėjai dažniausiai leidžia lietuvių kalba“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė A. Gudinavičius.
Tyrimo bendraautorius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktaras Andrius Šuminas sako, kad elektroninė leidyba visgi turi ne vieną paskatą:
„Viena iš elektroninės leidybos paskatų, žiūrint iš pačių leidėjų pozicijų, būtent ir yra elektroninių priemonių, elektroninių knygų, elektroninių leidinių taikymas švietimo srityje. Kitas dalykas – vartotojų, naudotojų, skaitytojų poreikis nešiojamam, patogiam formatui“, - sakė jis.
Pasak A. Šumino, skaitytojas savo skaityklėje nori turėti visą biblioteką – tai gali būti šimtai tūkstančių knygų:
„Tai gali būti įvairūs leidiniai, praturtinti įvairiomis interaktyviomis priemonėmis. Tai yra viena iš tų galimybių, kalbant apie skaitmeninę leidybą, kuo tie leidiniai gali būti pranašesni už tradicinę leidybą ir patrauklesni vartotojui“, - sakė jis.
A. Šuminas nurodė, kad 2014 metais pirmą karą kompleksiškai buvo pažvelgta į skaitmeninės leidybos situaciją Lietuvoje ir atliktas išsamus visaapimantis Lietuvos leidėjų tyrimas.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
