Įvertinti galaktikų branduoliuose besislepiančių juodųjų skylių mases yra sunku, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip jas „pasverti“.
Panaudoję „Chandra“ orbitinę rentgeno spindulių observatoriją, mokslininkai įrodė, kad spręsti apie juodosios skylės masę galima išmatavus ją supančių dujų temperatūrą.
Iki šiol milžiniškų juodųjų skylių masės buvo įvertinamos stebint žvaigždžių ir dujų judėjimą arti galaktikų centrų. Fabrizio Brighenti iš Bolonijos universiteto (Italija) ir Williamas Mathews iš Kalifornijos universiteto (JAV) pasiūlė naują metodą.
Į juodąją skylę krintančios dujos susispaudžia ir įkaista. Kuo didesnė juodoji skylė, tuo aukštesnė dujų temperatūra.
Metodo patikrinimui buvo pasirinkta supermasyvi juodoji skylė, slypinti galaktikos NGC 4649 centre. Jos masė, jau anksčiau nustatyta tradiciniais metodais, siekia net 3,4 mlrd. Saulės masių ir tūkstantį kartų viršija Paukščių Tako galaktikos centre esančios juodosios skylės masę.
Nepaisant tokio milžiniško dydžio, NGC 4649 atrodo gana rami ir lėtai ryja ją supančią medžiagą, neskleisdama į aplinką ypač didelio energijos srauto.
Nukreipę į ją „Chandra“ rentgeno spindulių teleskopą, mokslininkai išmatavo maksimalią dujų temperatūrą pačiame galaktikos branduolyje. Tokiu būdu įvertinta juodosios skylės masė tiksliai sutapo su įprastiniu būdu nustatyta mase.
Tai reiškia, kad naujas metodas leis išmatuoti ir kitų „snaudžiančių“ ir todėl sunkiai pastebimų juodųjų skylių mases.
„Milžiniškos juodosios skylės, panašios į šią, pasižymi įspūdingais šviesos spektakliais ankstyvojoje Visatoje, bet ne dabar. Todėl mes nekantriai laukiame, kada galėsime pritaikyti naująjį metodą kitoms artimoms galaktikoms, slepiančioms sunkiai pastebimas juodąsias skyles“, – sakė tyrimui vadovavęs Philipas Humphrey.
