chandra
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „chandra“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „chandra“.
Galingiausias visatoje
Galingiausias visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu visatoje. Šioje nuotraukoje nufotografuotas galaktikų spiečius RX J1532.9+3021, o jo centre glūdi tai, prie ko bet kurios galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė atrodytų it nykštukė.
NASA kosmose aptiko „Dievo ranką“
Religijos ir astronomijos keliai susikerta ne per dažniausiai, tačiau naujoje NASA kosminio aparato padarytoje rentgeno spindulių nuotraukoje užfiksuotas kosminis objektas, labai primenantis „Dievo ranką“, pranešė „Space.com“. NASA kosminis aparatas „NuSTAR“ (Nuclear Spectroscopic Telescope Array) didelės energijos rentgeno spindulių diapazone užfiksavo sprogusios žvaigždės išmestą milžinišką savo medžiagos pluoštą, kuris nuotraukoje matomas mėlynos spalvos.
NASA nufilmavo galimai deformuoto Velos pulsaro žybsnį
NASA kosminė observatorija „Chandra X-Ray Observatory“ užfiksavo, kaip manoma, deformuotos neutroninės žvaigždės Velos paleistą septynių trilijonų kilometrų ilgio (0,7 šviesmečio) sūkuriuojantį didelės energijos dalelių žybsnį. Rentgeno spindulių diapazone dirbančio teleskopo „Chandra“ užfiksuotas pulsaras Vela yra beprotiškai greitai aplink savo ašį besisukanti, vos 12 kilometrų skersmens neutroninė žvaigždė.
Paukščių Taką supa milžiniškas dujų debesis
Astronomai aptiko Paukščių Taką supantį dujų debesį, sveriantį tiek pat, kaip ir visos mūsų galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Jei šio debesies masė ir dydis bus patvirtinti, tai gali padėti įminti seną astronominę mįslę, teigia ekspertai.
Halu vadinamas debesis, atrodo, yra didžiulis, besidriekiantis šimtus tūkstančių šviesmečių. Mokslininkai įtaria, kad jis sudarytas daugiausiai iš vandenilio, šiek tiek deguonies ir kitų elementų.
Galaktikų spiečiaus „žvaigždžių proveržis“ nustebino astronomus
Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes.
Dauguma galaktikų spiečių – didžiausių darinių visatoje – yra „raudoni ir mirę“, nes jie jau seniai sukūrė visas žvaigždes, kurias galėjo. Tačiau, kaip teigia teorija, spiečių formavimasis turėtų apimti ir vėsimo fazę, kuomet stebima naujų žvaigždžių skleidžiama mėlyna šviesa.
Šėtono katapulta: juodoji skylė išsviesta iš savo galaktikos
JAV astronomai pranešė aptikę įrodymų, kad masyvi juodoji skylė kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu nesuvokiamo dydžio jėgos buvo tikrąja to žodžio prasme išsviesta iš savo galaktikos.
Šis atradimas buvo padarytas naudojant NASA kosminį rentgeno spindulių teleskopą „Chandra“. Harvardo – Smithsono Astrofizikos centro (JAV) astronomai stebėjo neįprastą kosminį reiškinį, kai viena masyvi juodoji skylė susidūrė ir susijungė su kita.
Mūsų galaktikos juodoji skylė minta asteroidais?
Gali būti, kad didžiulė mūsų Paukščių Tako galaktikos centre esanti juodoji skylė kasdien naikina asteroidus, teigiama naujame tyrime.
Keletą metų NASA „Chandra“ kosminis aparatas fiksavo maždaug kartą per dieną iš mūsų galaktikos centrinės juodosios skylės, vadinamos Šauliu A*, sklindančius rentgeno spindulių žybsnius. Gali būti, kad šiuos žybsnius sukelia asteroidai, krentantys į supermasyvios juodosios skylės nasrus, teigia mokslininkai.
Išaiškinta 2 tūkst. metų senumo supernovos paslaptis
NASA teleskopai padėjo išaiškinti paslaptį, susijusią su pirmuoju dokumentuotu žvaigždės sprogimu – supernova, stebėta beveik prieš 2 tūkst. metų.
185 metais Kinijos astronomai stebėjo tai, ką pavadino paslaptinga „žvaigžde viešnia“, kuri pasirodė danguje ir ten užsibuvo beveik aštuonis mėnesius.
Astronomai pamatė „juodosios skylės“ gimimą
NASA kosminio teleskopo „Chandra“ perduotas nuotraukas nagrinėjantys mokslininkai teigia, kad už maždaug 50 milijonų šviesmečių nuo Žemės esančios galaktikos M 100 pakraštyje tikrai egzistuoja „naujagimė“ juodoji skylė, pranešė „Dailymail.co.uk“.
Tai pirmas kartas, kai nauja „juodoji skylė“ astronomų buvo pastebėta tepraėjus vos 30 metų po ją sukūrusio supernovos sprogimo, sakoma pranešime. Supernovos sprogimas M 100 galaktikoje buvo užfiksuotas 1979 metais.
Užfiksuotas keturių galaktikų susidūrimas
NASA orbitinė rentgeno spindulių observatorija „Chandra“ užfiksavo šią Stephano Kvinteto - penkių galaktikų grupės - nuotrauką. Įdomu tai, kad tarp keturių šios grupės galaktikų vyksta susidūrimo procesas.
NASA nuotr.
Stephano Kvintetas (angl. Stephan's Quintet) pavadintas 1877 metais jį aptikusio astronomo Édouardo Stephano vardu. Keturios susidūrusios galaktikos yra apytiksliai 280 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės.
REKLAMA
REKLAMA