Jupiterio atmosferoje susiformavo jau trečiasis mįslingos kilmės darinys – vadinamoji Raudonoji dėmė.
Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Imke de Paterio, teigia, kad nežinomos kilmės procesų Jupiterio atmosferoje aktyvumas didėja, o pačios dėmės ar jų sąlygojami procesai yra į kosmosą spinduliuojamos energijos šaltiniai.
Didžioji Jupiterio Raudonoji dėmė įžiūrima net nedideliais teleskopais, ji stebima jau daugiau nei 350 metų. Tai liudija apie sąlyginį tokio pobūdžio darinių stabilumą. Tačiau, pasak mokslininkų, prasidėjus naujam tūkstantmečiui Jupiterio atmosferoje pastebimi keisti reiškiniai.
Raudonosios dėmės Jupiterio atmosferoje. Nr.1 – Didžioji Raudonoji dėmė, Nr.2 – Mažoji Raudonoji dėmė, Nr.3 – „2008 Oval 2“ dėmė. „Hubble“ teleskopo nuotr..
2005 m. viena iš „baltųjų“ Jupiterio atmosferos dėmių, kuri buvo stebima dar nuo 1930 m., pakeitė savo spalvą į rausvą. Tai buvo tokio pobūdžio reiškinio precedentas. Mažąja Raudonąja dėme pavadintas Jupiterio atmosferos darinys egzistuoja iki šiol.
2008 m. Jupiteryje buvo užfiksuota dar viena, jau trečioji raudonos spalvos dėmė, pavadinta „2008 Oval 2“. Mokslininkų teigimu apie didėjantį Jupiteryje vykstančių procesų intensyvumą taip pat liudija permainos aplink Didžiąją Raudonąją dėmę esančiame debesų sluoksnyje: jis tampa vis labiau turbulentinis.
Hidrodinamikos specialisto, Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriaus Philipo S. Marcuso teigimu nauji Jupiterio stebėjimų duomenys patvirtina modelį, pagal kurį planetos milžinės atmosferos temperatūra ėmė keistis 10 laipsnių ribose – virš pusiaujo esančiose srityse ji padidėja, o Pietų ašigalio regione sumažėja.
Manoma, kad tai turėtų pakeisti planetoje vykstančių meteorologinių procesų pobūdį, tačiau nei jų kilmė, nei galimų pokyčių apimtys iki šiol yra neaiškios.
