Mokslininkai aptiko vieną iš pačių sunkiausių mokslui žinomų pulsarų, kurio masė beveik du kartus didesnė už Saulės. Šis radinys iš naujo „įpylė žibalo“ į ugnį apie tokių kosminių objektų sandarą ir ją aprašančių teorijų teisingumą.
Pulsaras, pavadintas kodiniu vardu J1614-2230, nuo mūsų nutolęs per 3000 šviesmečių, Skorpiono žvaigždyno kryptimi. Pulsaras J1614-2230 yra dvinarė sistema, susidedanti iš neutroninės žvaigždės ir baltojo nykštuko. Neutroninė žvaigždė spinduliuoja 1 milisekundės intervalo impulsus, kuriuos pakankamai stipriai veikia baltojo nykštuko gravitacija. Gravitacijos paveiktus signalus astronomams pavyko aptikti su radioteleskopu Green Bank. Įvertinę pradinio signalų iškraipymą, mokslininkai nustatė dvinarės sistemos sukimosi greitį ir periodą bei objektų masę.
Paaiškėjo, jog neutroninės žvaigždės masė siekia 1,97±0,04 Saulės masės. Tai beveik 13% didesnė masė už iki šiol žinomą sunkiausią neutroninę žvaigždę. Tiesa, yra ir sunkesnės masės pretendentas - manoma, jog pulsaras PSR B1957+20 už Saulę sunkesnis 2,4 karto. Tačiau tai dar reikia įrodyti.
Iš tikro nėra labai svarbu, kuris iš pulsarų bus čempionas pagal masę, mat abu atradimai nelabai „įtelpa“ į dabartinių teorijų rėmus. Kyla klausimų ne tik apie tokių žvaigždžių susiformavimo principus, bet ir medžiagos tipą, iš ko tokios žvaigždės gali būti sudarytos. Kai kurios teorijos sako, jog tokios neutroninės žvaigždės galėtų būti sudarytos net ir iš egzotiškų dalelių, tokių kaip laisvieji kvarkai, o gal net ir paslaptingos tamsiosios medžiagos.
Tiesa, kai kurie fizikai tvirtina, kad didelę masę dar būtų galima pritraukti prie dabartinių astrofizikos teorijų, bet prieš tai darant, reikia laukti patikslinančių duomenų apie J1614-2230 skersmenį – jei jis bus mažesnis, nei tą leistų „patobulintos“ teorijos, teks dar rimčiau pasukti galvas apie šių kosminių objektų prigimtį.
