pulsaras

NASA kosminė observatorija „Chandra X-Ray Observatory“ užfiksavo, kaip manoma, deformuotos neutroninės žvaigždės Velos paleistą septynių trilijonų kilometrų ilgio (0,7 šviesmečio) sūkuriuojantį didelės energijos dalelių žybsnį. Rentgeno spindulių diapazone dirbančio teleskopo „Chandra“ užfiksuotas pulsaras Vela yra beprotiškai greitai aplink savo ašį besisukanti, vos 12 kilometrų skersmens neutroninė žvaigždė.

Astronomai aptiko ypač tankią žvaigždę, kuri aplink savo mirštančią žvaigždę palydovę apskrieja per 93 minutes. Taigi tai greičiausiai skriejanti tokios rūšies žvaigždė. Greitas objektas, neutroninė žvaigždė, vadinama milisekundžių pulsaru, per kosmosą skrieja 13 tūkst. kilometrų per valandą ar dar didesniu greičiu, teigia tyrėjai.

Neįprastai lėtai aplink savo ašį besisukantis pulsaras atrodo gluminančiai dar ir dėl to, jog, kaip rodo tyrimų duomenys, jis yra „vyresnis“ už supernovos sprogimą, po kurio jis turėjo atsirasti. Svarbu ne ūgis, o smūgis. Šis po nepriklausomybės atgavimo įvairiose subkultūrose išpopuliarėjęs priežodis idealiai tinka ir pulsarams – mažyčiams, tačiau labai galingai spinduliuojantiems bangų šaltiniams. Šie smulkūs kosminiai švyturiai nepaprastai tiksliai skleidžia periodinius impulsus.

Besisukanti neutroninė žvaigždė yra susisaisčiusi su paslaptinga uodega – arba bent jau taip atrodo. Astronomai, naudodami NASA Čandros rentgeno spindulių observatoriją, aptiko, jog šis pulsaras, žinomas PSR J0357+3205 (arba trumpiau PSR J0357) vardu, turi aiškią, nutįsusią rentgeno spindulių uodegą, besidriekiančią tolyn į kosmoso platybes. Ši mišri nuotrauka Čandros duomenis vaizduoja mėlyna spalva, o Skaitmeninės dangaus apžvalgos dalis – geltona.

Mokslininkai aptiko vieną iš pačių sunkiausių mokslui žinomų pulsarų, kurio masė beveik du kartus didesnė už Saulės. Šis radinys iš naujo „įpylė žibalo“ į ugnį apie tokių kosminių objektų sandarą ir ją aprašančių teorijų teisingumą. Pulsaras, pavadintas kodiniu vardu J1614-2230, nuo mūsų nutolęs per 3000 šviesmečių, Skorpiono žvaigždyno kryptimi. Pulsaras J1614-2230 yra dvinarė sistema, susidedanti iš neutroninės žvaigždės ir baltojo nykštuko.

Astronomams gali tekti ištaisyti kai kurias teorijas, atradus astrofizikos teorijų neatitinkantį pulsarą, kuris nelėtėja. Pasak daktarė Silvia Zane ir kolegų iš Londono universitetinio koledžo, pulsaras SGR-0418+5729 gali padėti išsiaiškinti kadaise didelių žvaigždžių paslaptis, teigia „Science“. Pulsarai – tai greitai besisukančios neutroninės žvaigždės, sudarytos iš buvusios žvaigždės branduolio.

Teksaso universiteto (Brownsville, JAV) astrofizikai neseniai ištyrė daug diskusijų sukėlusį pulsarą, kuris nuo mūsų nutolęs per maždaug 10000 šviesmečių. Tris dienas trukusio stebėjimo metu sukaupti duomenys rodo, jog šio kosminio objekto skleidžiamos radijo bangos erdve sklinda greičiau už šviesą. Pulsaras yra didele sparta aplink savo ašį besisukanti ir stipriai įmagnetinta užgesusi žvaigždė.