Įtakingiausi mokslininkai tvirtina, kad dinozaurus išnaikino asteroidas, į Žemės paviršių rėžęsis milijardui atominių bombų sprogimų prilygstančia jėga.
Asteroidas į Yucatano pusiasalį Meksikoje nukrito skriedamas 20 kartų už kulką didesniu greičiu. Smūgis sukėlė žemės drebėjimus, nuošliaužas, cunamius ir žaibus, rašo „Telegraph.co.uk“.
Šis prieš 65 mln. metų įvykęs susidūrimas buvo toks didelis, kad po jo Žemė pavirto nuolat šalta dykviete, padengta dulkėmis, kurioje nebeliko beveik jokios gyvybės ar augmenijos.
Dinozaurai, Žemėje viešpatavę 160 mln. metų, išnyko per kelias dienas. Didžiuliai jūrų ropliai, tokie kaip mozazaurai ir pleziozaurai, skraidantys ropliai pterozaurai, didžiuliai į gyvates panašūs amonitai ir daugelis jūrų planktono rūšių taip pat buvo sunaikinti. Žuvo daug paukščių rūšių, tačiau kai kuriems pavyko išlikti.
Išgyveno ir kai kurie žinduoliai, taip paruošdami dirvą žmonių atsiradimui.
Tarptautinė iš 41 mokslininko sudarytos grupės nutarimas, jog dinozaurų išnykimą lėmė asteroidas, pabaigė kelis dešimtmečius besitęsiančias diskusijas.
Grupė įkurta siekiant baigti ginčus, kas sukėlė didįjį išnykimą kreidos periodo pabaigoje. Taip pat buvo norima paneigti teorijas, teigiančias, kad dinozaurus išnaikinti galėjo ugnikalnio išsiveržimas arba klimato pokyčiai.
„Sudėję visus skirtingų mokslo disciplinų surinktus duomenis nusprendėme, kad pagrindine didžiojo išnykimo priežastimi tapo prieš 65 mln. metų dabartinės Meksikos teritorijoje nukritęs asteroidas“, – teigė Erlangeno universiteto Vokietijoje profesorius Peteris Schulte, pagrindinis grupės pateiktos ataskaitos autorius.
„Dabar mes tvirtai įsitikinę, kad išnykimą lėmė asteroidas“, – sakė Joanna Morgan iš Londono Imperinio koledžo Žemės mokslo ir inžinerijos departamento.
„Tai sukėlė didelius gaisrus, žemės drebėjimus, kurių stiprumas siekė daugiau kaip 10 balų pagal Richterio skalę, nuolatines purvo nuošliaužas, sukėlusias cunamius. Paskutinė vinis į dinozaurų karstą įkalta tuomet, kai sprogusioji medžiaga dideliu greičiu buvo išmesta į atmosferą. Tai paskandino planetą tamsoje ir sukėlė globalią žiemą, pražudžiusią daugelį rūšių, kurios nesugebėjo prisitaikyti prie pragariškos aplinkos“, – teigė ji.
Pagrindinis to įrodymas – rastas iridis, siekiantis kreidos periodą. Šis metalas retas Žemėje, tačiau plačiai paplitęs meteorituose. Tai leidžia teigti, kad didelis kosminis kūnas rėžėsi į Žemę, o jo nuolaužos pasklido po visą planetą.
Be to, fosilijos įrodo, kad maždaug prieš 65,5 mln. metų Žemėje buvo didysis išnykimas.
Anksčiau mokslininkai ginčijosi, ar to negalėjo sukelti ugnikalnių išsiveržimai Indijoje, kur jie intensyviai tęsėsi maždaug 1,5 mln. metų. Jų metu išsiliejo didžiuliai lavos kiekiai, padengę teritoriją nuo Mumbajaus iki Himalajų. Tokio kiekio pakaktų atmosferai atvėsinti bei rūgštiems lietums visoje planetoje sukelti.
Naujajame tyrime mokslininkai iš Kembridžo universiteto, Londono Imperinio koledžo, analizavo paleontologų, geochemikų, klimato modeliuotojų, geofizikų per pastaruosius 20 metų apie išnykimą surinktus duomenis.
„Įkaitusios uolienos ir dujų sprogimas turėjo atrodyti kaip didžiulis ugnies kamuolys horizonte, sudeginęs bet kokią netoliese esančią gyvą būtybę, nespėjusią pasislėpti“, – teigė Garethas Collinsas iš Londono Imperinio koledžo.
„Ironiška tai, kad šią dieną baigėsi 160 mln. metų trukęs dinozaurų viešpatavimas, tačiau tai tapo puikia diena žinduoliams, iki tol gyvenusiems dinozaurų šešėlyje. Šis išnykimas buvo lemiama akimirka Žemės istorijoje, leidusi žmonėms tapti dominuojančia rūšimi“, – pridūrė jis.
