Farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ atidarė savo cheminę duomenų bazę tikėdamiesi, jog atvirumas padės išrasti vaistus nuo maliarijos.
Kaip praneša „Popular Science“, atvirojo kodo technologijos pradeda revoliucijas visur. Tad visiškai logiška, kad ir farmacijos milžinė „GlaxoSmithKline“ nutarė pasidalinti su pasauliu savo išsamia informacija apie 13,5 tūkst. cheminių junginių.
Tikimasi, kad ši 8 mln. dolerių kainuojanti „atvira laboratorija“ ir bendradarbiavimas su partneriais, pavyzdžiui, su iniciatyva „Medicines for Malaria Venture“ padės surasti būdą sukurti vaistus nuo maliarijos.
Farmacijos istorijoje tai pirmas atvejis, kai viena kompanija ne tik dalijasi savo informacija su visuomene, tačiau ir žada atlygį tiems, kuriems pavyks „susidoroti“ su šia liga.
Antra vertus, pažymima, kad „GlaxoSmithKline“ neviešina visos savo turimo informacijos, o atvira laboratorija bus įsteigta kompanijos tyrimų centre „Tres Cantos“ Ispanijoje, tad informacijos srautų judėjimas bus apribotas.
Maliarija yra paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Skaičiuojama, kad kas 30 sekundžių nuo maliarijos miršta vienas vaikas.
Primename, kad šių metų konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ vienas iš laimėtojų siūlė valstybės mastu pradėti taikyti atviro kodo principus.
