glaxosmithkline

Britų farmacijos grupė „GlaxoSmithKline“ (GSK) ir vokiečių biotechnologijų firma „CureVac“ trečiadienį paskelbė planus bendrai kurti vakciną nuo COVID-19, kuri galėtų apsaugoti ir nuo naujų koronaviruso atmainų. „Kūrimo programa prasidės nedelsiant; siekiama pristatyti vakciną 2022 metais, priklausomai nuo reguliuotojų patvirtinimo“, – sakoma bendrame pareiškime. GSK šiemet taip pat rems iki 100 mln. „CureVac“ pirmos kartos vakcinos dozių gamybą, sakoma jame.

Tūkstančiai mokslininkų, aktyvistų ir tuberkulioze persirgusių žmonių šeštadienį baigia Hagoje vykusią tarptautinę konferenciją, per kurią buvo paskelbta keletas proveržių stengiantis įveikti šią pavojingą ligą. Žemiau pateikiama apžvalga, ką gydytojams ir pagalbos darbuotojams pavyko nuveikti kovojant su šiuo užkrečiamu susirgimu. Stebuklingi vaistai Tuberkuliozė yra sunki bakterinė plaučių infekcija, kurios sukėlėjai gali pasiekti smegenis.

Euro zonoje šią savaitę laukiama kelių svarbių rodiklių – gruodžio mėnesio PMI gamybos indekso bei mažmeninės prekybos rodiklių paskelbimo. Prognozuojama, kad mažmeninė prekyba euro zonoje gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 0,3 proc. Spartų mažmeninės prekybos augimą skatina žemos energetinių produktų kainos bei dėl to sparčiau augančios realios gyventojų pajamos.

 Po kelių dešimtmečių, kai rengė trumpus, žudikiškus antpuolius iš centrinės Afrikos miškų, Ebolos karštligė 2014 metais virto pasauline grėsme, bet galingas jos protrūkis gali pranašauti ir jos smukimą, mokslininkams skubant nustumti ją į medicinos istorijos išnašas. Nuo vienintelio užsikrėtimo atvejo skurdžioje Vakarų Afrikoje ši epidemija išplito į judrius miestus, nužudė tūkstančius žmonių ir pasėjo baimę tokiuose tolimuose regionuose kaip Europa ir Amerika.

Jungtinės Karalystės vaistų gamintojas „GlaxoSmithKline“ (GSK) siekia gauti oficialų leidimą platinti pirmąją pasaulyje vakciną nuo maliarijos, kurią kūrė daugiau nei tris dešimtmečius, praneša BBC. Maliarija – uodų platinama parazitinė liga – kasmet pražudo šimtus tūkstančių žmonių. Mokslininkai sako, kad vakcina būtų raktas į sėkmę, norint išnaikinti šį infekcinį susirgimą.

Vakarų farmacijos įmonės Kinijoje, kitose Azijos ir Rytų Europos šalyse vykdo bandymus su žmonėmis, rašoma „Corriere della Sera“. „Mirtina nuodėmė visam mokslo pasauliui – taip tai pavadino bioetikos ekspertai. Tapo žinoma, kad farmacijos įmonė GlaxoSmithKline Kinijoje vykdė eksperimentus duodama vaistus (daugiausiai nuo išsėtinės sklerozės) vartoti žmonėms, netgi neturėdami testų su gyvūnais rezultatų. Manoma, kad tuo jie sukėlė mirtiną pavojų savanoriams.

Vienai pirmaujančių pasaulyje Didžiosios Britanijos vaistų ir sveikatos priežiūros kompanijų „GlaxoSmithKline“ (GSK) skirta 3 mlrd. JAV dolerių bauda už didžiausią per visą JAV istoriją pažeidimą sveikatos priežiūros srityje, skelbia BBC. Vaistų milžinė prisipažino kalta dėl dviejų vaistų - antidepresantų „Paxil“ ir „Wellbutrin“, kurių vartojimas nepatvirtintas, reklamavimo.

Kaip veikliąsias vaistų medžiagas kuo tiksliau nugabenti į taikinį - pavyzdžiui, į sergantį organą arba vėžinę ląstelę? Farmacinėse kompanijose dirbantys mokslininkai sugalvojo tas medžiagas „atspausdinti“ ant piliulės. Visiškai panašiai, kaip ant popieriaus spausdinant užsifiksuoja rašalas. Leedso, Durhamo universitetų ir kompanijos „GlaxoSmithKline“ (GSK) jungtinė komanda sukūrė itin efektyvią technologiją, leidžiančią tai atlikti.

Farmacijos kompanija „GlaxoSmithKline“ atidarė savo cheminę duomenų bazę tikėdamiesi, jog atvirumas padės išrasti vaistus nuo maliarijos. Kaip praneša „Popular Science“, atvirojo kodo technologijos pradeda revoliucijas visur. Tad visiškai logiška, kad ir farmacijos milžinė „GlaxoSmithKline“ nutarė pasidalinti su pasauliu savo išsamia informacija apie 13,5 tūkst. cheminių junginių. Tikimasi, kad ši 8 mln.